Angle down Atgal

Seimui bus siūloma spręsti dėl papildomų pajamų senjorams - 13-osios pensijos

Ketvirtadienį Seimą turėtų pasiekti siūlymas visiems socialinio draudimo senatvės pensijos ir šalpos pensijų gavėjams kartą per metus mokėti priedą prie senatvės pensijos, tai yra tryliktąją pensiją, kurios dydis siektų 200 eurų. Šis papildomas priedas būtų išmokamas kiekvienų metų gruodžio mėnesį.

Tai numatantį naujos redakcijos Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo projektą ketvirtadienį Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos vardu parlamentui  ketina pateikti šios frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Projektu siūloma nustatyti tryliktosios pensijos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos skyrimo ir mokėjimo tvarką.

Jeigu Seimas pritartų, 13-ąją pensiją gautų asmenys, gyvenantys Lietuvoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, kuriems mokamos socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės, senatvės pensijos neįgaliajam) pensijos; socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos; socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos.

Tokį priedą taip pat gautų asmenys, kuriems mokamos maitintojo netekimo pensijos; ištarnauto laiko pensijos; kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas; šalpos senatvės pensijos; šalpos neįgalumo pensijos; šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose; šalpos našlaičių pensijos; socialinės pensijos; šalpos kompensacijos.

Įstatymo projekto autoriai mano, kad jį priėmus senjorai turėtų galimybę papildomus pinigus išleisti gausesniam Kūčių ir Kalėdų šventiniam stalui, t. y. vidaus vartojimui, todėl neabejotinai pinigai sugrįžtų į šalies biudžetą kita forma.

„Projekte tikslingai nesiūlome diferencijuoti priedo pagal senatvės pensijos individualų dydį, kadangi nenorime, kad žmonės būtų kiršinami dėl didesnio ar mažesnio priedo. (...) Dabartinės senatvės ir šalpos pensijos visai neatitinka šių dienų realijų. Milžiniškas atotrūkis tarp kainų ir vyresnio amžiaus arba neįgalių gyventojų pajamų neužtikrina galimybės žmonėms gyventi oriai. Esame tikri, kad tryliktoji pensija turės didelės teigiamos įtakos Lietuvos pensijų gavėjų būtiniausių prekių krepšeliui, o ypač per didžiąsias metų šventes“, – sako Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok ir frakcijos narys Z. Jedinskis.

Jų duomenimis, toks papildomo priedo modelis sėkmingai veikia ir kitose šalyse – Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje.

V. Kravčionok ir Z. Jedinskio skaičiavimais, siūlomo įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus apie 180 mln. eurų biudžeto lėšų per pirmuosius galiojimo metus, kitais metais suma gali keistis.

Projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įtvirtinamas ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo naujoje redakcijoje,  o naujame įstatyme. „Įstatymo projektu yra siūlomas naujas reguliavimas, nustatantis naujus teisinius santykius. Be to, įstatymo projektu keičiamame įstatyme nustatytas reguliavimas iš esmės jau yra įgyvendintas“,- sakoma Seimo Teisės departamento  išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius Andrius Kabišaitis.

Seimo teisininkai  pastebi, kad įstatymo projekto turinyje vietoj šiuo metu nustatytos vienkartinės išmokos siūloma įtvirtinti „tryliktąją pensiją“.

„Toks siūlymas svarstytinas. Pažymėtina, kad samprata „tryliktoji pensija“, kaip ir „tryliktas atlyginimas“ teisės požiūriu nėra apibrėžtos, šios sampratos vartojamos neformaliai, todėl svarstytina ar tokios terminijos įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje yra priimtinas“,- atkreipia dėmesį Seimo Teisės departamentas.

Kadangi siūlomo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų, Seimo teisininkai mano, kad kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektas, o taip pat turėtų būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite