REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Sausio 20 d. 11:31

Seimo komitetas diskutavo dėl Kauno MBA gamyklos veiklos

Kaunas

Asociatyvi AAD nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


162360

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį posėdyje diskutavo apie Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos veiklą bei ateitį.

Piliečių teisių gynimo asociacija „Mūsų teisė“ vadovė, Ramučių bendruomenės narė Greta Varnaitė-Venskienė posėdžio metu pažymėjo, kad, nepaisant aplinkinių gyvenviečių bendruomenių skundų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant pažaboti taršą ir nemalonų kvapą, sklindantį iš Kauno MBA.

„Tai jau yra trečia Vyriausybė, pasikeitusi nuo pradžios smarvės, Kauno MBA – tai jau yra ketvirtas laikinas direktorius, ir mes esame ten pat, kur buvome 2016 metais. (...) Faktas vienas – reikia stabdyti mažų mažiausiai biologinės kompostavimo dalies procesus, nes jie yra technologiškai blogai pastatyti nuo pradžių. Dar 2016 metais Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) surašė privalomąjį nurodymą stabdyti veiklą (...)

Dabar yra poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka kaip tik MBA. Mes surašėme savo pastabas, o jie nori praeiti su ta pačia veikla. (...) Sausio 22 dieną baigiasi pastabų teikimas, kreipiuosi į Aplinkos apsaugos agentūrą, jie turi labai aiškiai pasakyti, kad biologinė dalis negali veikti toliau, kaip yra dabar, nes yra begalės pažeidimų“, – tikino ji.

Tuo tarpu Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) gamybos vadovas, einantis direktoriaus pareigas Laurynas Virbickas sutiko, kad pasirinkta technologija Kauno MBA nėra efektyvi, bei pridūrė, kad MBA darbuotojai tapo blogai suprojektuotos gamyklos įkaitais.

„Šiuo metu vyksta teismai dėl blogo suprojektavimo. Dabar Lietuvos ir užsienio ekspertai vertina, ir kol vyksta tyrimas, priežiūros laikotarpiu negalima daryti, keisti projektinių sprendimų. Pasirinkta technologija, mūsų manymu, nėra efektyvi. (...) Po statybų statytojai nepaliko visos dokumentacijos, todėl iš dalies darbuotojai buvo įkaitai ir nesugebėjo visos jos tinkamai valdyti“, – sakė jis.

L. Virbickas taip pat sutiko, kad technologijas Kauno MBA būtina keisti.

„Gausime rekomendacijas po tyrimų ir, be abejo, tikrai darysime sprendimus. (...) Dėl pačios technologijos, be abejo, ją reikia koreguoti, keisti, kaip pakeisti – nėra kol kas visai tokio varianto, bet kadangi vis tiek turime priimti tas atliekas, negalime jų nepriimti, turime visada dirbti“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu Seimo narės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) narės Ligitos Girskienės paklaustas apie priemones, kurios buvo įdiegtos per pastaruosius 4 metus siekiant išspręsti nemalonių kvapų ir taršos problemą, L. Virbickas įvardijo keletą jų, tačiau, anot RATC direktoriaus, jos nepasirodė esančios itin veiksmingos.

„Prieš keletą metų buvo pasigesta kamino – jį pastatė, tačiau niekas dėl to labai daug nepasikeitė. Biofiltro įkrova yra pakeista vieną kartą, tačiau dabar keisime atšilus orams, ir (keista – ELTA) ventiliacija. O dėl papildomų probiotikų sprendimų galima kažką bandyti daryti, tik kiek jie bus efektyvūs, negali kol kas niekas pasakyti. Reikia tiesiog bandyti“, – atsakė jis.

„Jei jūs dar neišbandėte per tuos ketverius metus, ir yra atsakymas, kiek jūs pastangų dedate. Net nesugebate probiotikų nusipirkti ir išbandyti, ar jie veikia. Visas požiūris labai aiškus“, – komentavo L. Girskienė.

Jau penkti metai Ramučiuose, Karmėlavoje, Margavoje, Narėpuose ir kitose aplinkinėse gyvenvietėse Kauno rajone dažnai juntama šiukšlių smarvė, sklindanti iš Kauno MBA, ypač intensyvi šiltuoju metų laiku.

ELTA yra skelbusi, kad dvi iš šios įmonės steigėjų – Kauno bei Jonavos rajono savivaldybės – baigiantis 2020 metų vasarai yra viešai pareiškusios norą iš viso atsisakyti Kauno MBA paslaugų. Kita dalininkė – Kauno miesto savivaldybė – siūlė likviduoti atliekų apdorojimo įmonę.

Pažymėtina, kad Kauno MBA įsikūrusi Kauno miesto teritorijoje, tačiau šiukšlių smarvę jaučia ir minėti miesto kaimynai.

Kauno MBA projektas buvo inicijuotas Aplinkos ministerijos, įgyvendintas ES lėšomis (30 mln. eurų). Investavus Europos Sąjungos pinigus, penkerius metus draudžiama nutraukti sukurto objekto veiklą, kitaip tektų investicijas grąžinti ES. „Ribinis“ 5 metų laikotarpis baigsis 2021-ųjų sausį.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA