Seime žengtas pirmas žingsnis Klaipėdoje steigiant universitetinę ligoninę

Klaipėda

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

189410

Antradienį parlamentarai žengė pirmą žingsnį, kad Klaipėdoje būtų įkurta universitetinė ligoninė.

Už atitinkamas įstatymo pataisas per pateikimo procedūrą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 32 politikai.

„Šio įstatymo tikslas – sudaryti galimybę Klaipėdos universitetui tapti universiteto ligoninės steigėju“, – pateikdamas projektą sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Jo teigimu, universitetinis centras uostamiestyje būtų steigiamas Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Jūrininkų ligoninės pagrindu.

„Tų ligoninių infrastruktūra yra tokia, kad jos net sujungtos požeminiu tuneliu, bet taip susiklostė aplinkybės, kad viena ligoninė yra pavaldi savivaldybei, kita – ministerijai“, – tvirtino A. Matulas.

Jis sakė, kad Klaipėdos regiono ligoninėse 11–12 paslaugų dubliuojamos.

Sveikatos reikalų komiteto vadovas informavo, kad Seimui pataisius įstatymą, o miesto  savivaldybei priėmus atitinkamus sprendimus, „atsiranda didžiulė galimybė ne tik gauti 11 mln. eurų infekcijos klasteriui, kas jau yra iš esmės nutarta Klaipėdoje, bet ir kitoms didelėms sumoms“.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad minėtų 11 mln. eurų skyrimas infekcinių ligų klasteriui niekaip nesusijęs su ligoninių jungimu, šios lėšos, anot jo, suplanuotos reaguojant į COVID-19 situaciją.

Jis tvirtino pritariantis idėjai Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę, tačiau nesutiko, kad tokios įstaigos dalininku taptų universitetas, nerengiantis gydytojų.

Kiti parlamentarai priekaištavo, kad taip būtų nuleidžiama kartelė, keliama universitetų centrams.

„Nežinau, kodėl jūs manote, kad ta pati išmanioji slauga, kuri reikalauja trijų pakopų studijų, yra žemesnio lygio ar blogiau. Tai yra specialybė, be kurios mes neįsivaizduojame sveikatos apsaugos sistemos. Viena yra paskirti gydymą, koordinuoti jį, koreguoti, kitas dalykas – pritaikyti, laiku atlikti paskyrimus. Jūs tikriausiai suprantate, kad gydymo sėkmė tikriausiai daugiau negu 50–60 proc. priklauso nuo slaugos specialistų veiklos. Kodėl slaugos specialistą jūs bandote taip nužeminti?“ – tvirtino A. Matulas ir pridūrė, kad kai kurie universitetai, matyt, bijo konkurencijos.

„Klaipėda neturėtų pretenduoti ir nė viena valdžia neturėtų leisti ten (Klaipėdos universitete – BNS) rengti gydytojų“, – akcentavo parlamentaras.

Socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymą Vilniuje turėtų likti viena universitetinė ligoninė.

A. Matulas sakė, kad Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, esanti sostinėje, turėtų būti prijungta prie Santaros klinikų.

„Matyt, artimiausiu metu turėtų prisijungti prie Santaros klinikų, būti kaip filialas, padalinys ir teikti tas pačias paslaugas, bet administracinės išlaidos būtų gerokai  mažesnės“, – teigė Sveikatos reikalų komiteto vadovas.

Pagal Seimui pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, universitetinės ligoninės dalininke galėtų būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas. Dabar gali būti tik universitetas, vykdantis medicinos studijas.

Klaipėdos universitete šiuo metu rengiami tik slaugos specialistai.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt