REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2019 m. Gruodžio 10 d. 11:28

Seime svarstomas patobulintas kitų metų biudžeto projektas

Vilnius

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


109919

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą.

Finansų ministerijos duomenimis, po pirmojo svarstymo peržiūrėjus 2020 m. biudžeto projektą, jo išlaidos padidėjo 55 mln. eurų. Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 m. sausio 1 d., o švietimo srities darbuotojų – nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vidutiniškai augs 10 proc., lyginant su 2019 m. pabaiga.

„Biudžetas išlaiko pagrindines kryptis tas pačias. Jis yra realistinis, pagrįstas kompromisais su nemažai bendruomenių, subalansuotas, visiškai atitinkantis fiskalinės drausmės taisykles, ką pabrėžia Europos Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ir Lietuvos laukia augimo lėtėjimas, tai natūralu, kad biudžetas nukreiptas į skurdo mažinimą“, – pristatydamas biudžeto projektą Seime, sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

„Į Vyriausybę projektas grįžo netekęs pajamų dėl priimtų pakeitimų, susijusių su akcizų, transporto priemonių, NT, finansų rinkų dalyvių ir stambios prekybos mokesčių įvedimu“, – pridūrė ministras.

Parlamentaras Mykolas Majauskas klausė, kuo bus padengtos pajamos, prarastos dėl stambios prekybos mokesčio neįvedimo.

„Per tą laiką įvyko pokyčių Seime. (...) Šiuo atveju pajamų dalies netekimą reikės uždengti išlaidų augimo mažinimais. Tai įmanoma tik su Seimo narių siūlymais. Tikrai turime įvairių alternatyvų, kaip tą situaciją ištaisyti, ir valdančiajai koalicijai pateiksime“, – atsakė V. Šapoka.

Liberalas Simonas Gentvilas klausė, kaip patobulintame biudžeto projekte atsižvelgta į siūlymą mažinti 2 proc. visų ministerijų išlaidas.

„Dėl išlaidų prekėms ir paslaugoms – institucijose, kurios yra prie Vyriausybės ar pavaldžios Vyriausybei, tas mažinimas buvo horizontaliai atliktas. Netaikėme to paties principo institucijoms, kurios yra nepriklausomos, teismai, teismų administracijos, tam, kad niekam nekiltų abejonių dėl tų institucijų nepriklausomumo. Galutiniame rezultate tie mažinimai yra apie 10 proc. prekėms ir paslaugoms“, – teigė ministras.

Seimo narys Algirdas Sysas klausė, kiek sumažės socialinė atskirtis 2020 m., jei bus priimtas patobulintas biudžeto variantas.

„Su šiuo biudžeto perskirstymu numatoma pasiekti 31,6 proc., kai 2017 m. buvo faktinis 29,5 proc. (...) Ką galėčiau išskirti, kas pagrįsta oficialiomis ES institucijų prognozėmis, kad Lietuva pirmauja pagal vaikų skurdo mažinimo tempą. (...) Kryptis biudžeto – kad skurdas mažėtų“, – sakė V. Šapoka.

Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).

Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (lyginant su 2019 m. pab. papildomai 7,3 mln. eurų).

„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 m. sausio 1 d. padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), palyginti su šiais metais. Nuo 2020 m. liepos 1 d. visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.

Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija sukaupus būtinąjį darbo stažą – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 m. liepos 1 d. papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.

Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,16 mlrd. eurų, papildomai 731 mln. eurų.

Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).

Kitąmet numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.

Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.

Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA