Angle down Atgal

Seime skubant keisti lobizmo įstatymą – siūlymas sudaryti darbo grupę

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė baiminasi, kad Seime į priekį judantis naujas Lobistinės veiklos įstatymas nestrigtų dėl Seimo valdybos ketinimų sukurti darbo grupę jo tobulinimui.

Seimas praėjusią savaitę ėmėsi naujo projekto, kuriuo būtų įtvirtintas vadinamasis kryžminis deklaravimas, kai politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turi registruoti abi pusės. Šią savaitę projektą baigė svarstyti ir jam pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tačiau Seimo valdyba trečiadienį pavedė kanceliarijai surinkti frakcijų siūlymus dėl darbo grupės sudarymo, gavusi tokį lobistų prašymą.

„Statutiškai, mano manymu, procedūra neturėtų būti strigdoma, nes nėra valdybai tokios teisės, kad ji galėtų priimti sprendimus dėl darbo grupių ir galėtų į savo rankas perimti įstatymų projektų svarstymą. Normaliomis sąlygomis galėjo būti kreipiamasi į komitetą ir klausiama, ar mes matome prasmę darbo grupės, nes tas įstatymas Seime įvairiuose komitetuose diskutuojamas jau keletą metų, tai kur tą diskusiją dar plėtoti?“, – BNS sakė Seimo TTK vadovė A. Širinskienė.

„Lobistinės veiklos įstatymas baigtas tobulinti, kiek buvo balsavimų komitete, procesas labai sklandus, yra bendru sutarimu priimamos normos, tai rodo, kad nėra jokios politinės diskusijos. Komitete viskas yra gerai, bet lobistai, matyt, matydami, kad komitete nebus labai palankių sprendimų, kreipėsi į valdybą ir valdyba apsisprendė sukurti darbo grupę tam pačiam įstatymui tobulinti, kurį komitetas iš esmės jau tyra patobulinęs“, – stebėjosi A. Širinskienė.

Seimo valdyba šią savaitę svarstė asociacijos „Investors‘ forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Žemės ūkio rūmų raštą, kuriuo prašoma naujam lobistinės veiklos reguliavimui sudaryti darbo grupę.

Seimo valdyboje pristačius šį raštą buvo pasiūlyta kanceliarijai surinkti pasiūlymus iš frakcijų, kokia darbo grupė galėtų būti sudaryta. Tam valdybos nariai pritarė vienbalsiai, diskusijų dėl klausimo nebuvo.

Šiame rašte minėtos organizacijos teigia pasisakančios už lobistinės veiklos skaidrinimą, sutinka, kad esamas teisinis reguliavimas yra neaiškus, ir siūlo sudaryti darbo grupę, kurios „pagrindinis tikslas būtų profesionalios informacijos dėl teisėkūros procesų surinkimas ir pateikimas“.

„Akcentuojame, kad darbo grupės sudarymas ir diskusijos organizavimas lobizmo tematika būtų savalaikis sprendimas, suteikiantis galimybę išgryninti problemines sritis bei galimas taikytinas priemones lobizmo skaidrumo ir teisėkūros procesų aiškumo problematikoje“, – sakoma rašte.

Organizacijos sako, kad „yra akivaizdus poreikis skaidrinti ne tik lobistinę veiklą, tačiau ir visą teisėkūros procesą, atveriant duomenis, tikslinant sąvokas, vienodas žaidimo taisykles numatant visiems procese dalyvaujantiems subjektams ir svarbiausia – verslo interesų nepriešinant su visuomenės interesais, nes verslas yra tos pačios visuomenės dalis“.

Seimo vicepirmininkas „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas sako, kad darbo grupės sudarymas nestabdytų Lobistinės veiklos įstatymo eigos Seime, nes jis ką tik pateiktas ir priimti pavasario sesijoje parlamentas jo nespėtų.

„Kai Seimas svarsto (projektą), visada yra iš išorės veiksnių, sudarysim darbo grupę, nieko čia baisaus nėra, Seimas taip greit neapsispręs (dėl įstatymo projekto). Kiek aš prisimenu, visi pateikimai buvo nukreipti į rudens sesiją, tai jei per šį laiką sudarysim darbo grupę, kodėl ne“, – BNS sakė G. Kirkilas.

„Projektas dabar tik pateiktas, tiesiog nelabai įmanoma (priėmimo) įdėti į darbotvarkę, nebent sesija prasitęstų, bet kol kas to neplanuojama“, – tvirtino Seimo valdybos narys.

Seimas praėjusią savaitę iš naujo ėmėsi Lobistinės veiklos įstatymo, kuriuo būtų įtvirtintas vadinamasis kryžminis deklaravimas, kai politikų ir interesų grupių atstovų susitikimus turi registruoti abi pusės.

Naują projektą inicijavo valdantieji „valstiečiai“ teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Projektą tuomet pristačiusi A. Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais, išplėsti lobisto apibrėžimą, įtraukiant ir verslo asociacijas.

Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Lobistinės veiklos įstatymo projektą pateikė daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Seime jau buvo mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

Diskusija dėl naujo Lobistinės veiklos įstatymo atnaujinta po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite