Angle down Atgal

Seime iškilmingai paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis

Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Kalbėdamas iš Kovo 11-osios Aktos salės tribūnos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad šimtas metų – nedidelis skaičius tautai, ką tik žengusiai per savo istorijos tūkstantmetį. Per šį laikotarpį Lietuvą kūrė daug įvykių ir asmenybių – tai kunigaikščių ir bevardžių piliečių žygdarbiai, sujungimai ir padalijimai, okupacijos ir sukilimai, knygnešių takais numinti ir laisvės šauklių apdainuoti darbai, pažymėjo parlamento vadovas.

„Nepriklausomybės Aktą pasirašė tik dvidešimt Lietuvos Tarybos narių, tačiau išties tai buvo visos tautos troškimas ir lūkestis turėti savo šalį su sostine Vilniuje. Ir nuo tada atsakomybė už laisvą šalį priklauso kiekvienam laisvės piliečiui. Laisvam nuo vergiško mąstymo, nuo diktatūros ir primestos valdžios. Istoriją kuriame kiekvienas“, – sakė V. Pranckietis.

Visus šalies žmones prisidėti prie savo valstybės kūrimo kvietė ir jauniausia Seimo narė Rūta Miliūtė: „Kiekvienas galime ir privalome tarnauti savo šaliai, ir netiesa, kad tik einantieji aukštas pareigas gali daryti svarbius dalykus. Sudėtingi mechanizmai neveikia, jei bent vienas sraigtelis streikuoja, nes jis lygiai toks pats svarbus, kaip ir stambios detalės. Valstybės gyvenime yra taip pat. Menko darbo nebūna, kaip ir nebūna menko žmogaus. Labiau pasitikėkime savimi, vieni kitais ir savo valstybe, mūsų ateitis – mūsų pačių rankose. Būdami laisvi, būkime verti tos laisvės ir mokėkime ja naudotis geriems darbams.“

Vienybę – kaip svarbiausią Lietuvos šimtmečio pamoką – įvardijo Prezidentas Valdas Adamkus: „Šiandien, žvelgdamas į visą praėjusį Lietuvos šimtmetį, prisimenu ir tokį posakį: stiprus ne tas, kuris muša, o tas, kuris atlaiko. Posakis kalba apie žmones, bet puikiai apibūdina ir valstybių santykius. Mūsų tauta ir valstybė buvo mušama, bet atlaikė. Todėl, kad visą laiką tautoje ruseno laisvės dvasia. Todėl, kad mes savo kovose buvome kartu su savo istorijos didvyriais ir nežinomais laisvės kariais. Buvome visi išvien, vienas su kitu, vienas už kitą, vienas dėl kito.“

Pranešimą „Vasario 16-osios Akto atsiradimo ištakos“ skaitęs istorikas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ambasadorius Alfonsas Eidintas apibrėžė Vasario 16-osios nutarimo svarbą: „Vasario 16 d. nepriklausomybę nuo visų šalių skelbiantis, pačioje Lietuvos Taryboje gimęs nutarimas tapo laisvės ir nepriklausomybės pamatu ir laisvė simboliu, nes aiškiai ir nedviprasmiškai nusakė esminį tikslą, kur Taryba veda Lietuvą. Jis tapo lietuvių tautos siekiu. Jis tapo vėliava, iškelta tolesniam veikimui.“

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, ambasadorius Vytautas Žalys savo pranešime „Lietuvos valstybės atkūrimo tarptautiniai aspektai“ kalbėjo apie Lietuvos valstybės atsikūrimo tarptautinį kontekstą, apie kelius, kuriais lietuvių politikai bandė grąžinti Lietuvą į Europos žemėlapį, pristatė veiksnius, padariusius įtaką Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė iškilmingame minėjime kvietė visus Lietuvos žmones kartu kurti Lietuvos ateitį: „Mes, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, 1990 m. kovo 11 d. antrą kartą atkūrę Lietuvos valstybę, kartu su jumis švęsdami atkurtos Lietuvos šimtmečio jubiliejų ir reikšdami garbingą padėką iškiliesiems mūsų tautos žmonėms, atkakliai siekusiems Lietuvos nepriklausomybės ir 1918 m. vasario 16 d. atkūrusiems Lietuvos valstybę, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyviams, okupacijos sąlygomis 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija patvirtinusiems Lietuvos laisvės siekio tęstinumą, Lietuvos žmonėms – Tėvynės patriotams, apgynusiems laisvę savo žemėje bei išsaugojusiems ištikimybę Vyčiui ir Tautinei Giesmei, kreipiamės į Jus kviesdami branginti ir saugoti Laisvę, nenuilstamai kurti ir puoselėti mūsų – Lietuvos – valstybės ateitį. Čia mūsų žemė ir mes esame atsakingi už ją.“

Iškilmingo minėjimo dalyviai pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio deklaraciją. Joje pažymima, kad „šiandien Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, yra tinkamai pasirengusi ginti Vasario 16-osios Akto idealus – kurti ir puoselėti „nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“, taip pat reiškiamas tikėjimas, „kad ir ateinančių šimtmečių valstybės kūrėjų kartos puoselės tas pačias vertybes, kuriomis gyveno Vasario 16-os bei Kovo 11-os Aktų signatarai: tikėjimą savo valstybe, valią veržtis į priekį ir atsakomybę kurti gerovę visiems“.

„Lietuva – tai mūsų visų valstybė. Ją kuria visos čia gyvenančios tautos. Ir visos kartos – buvusios, esamos ir būsimos. Linkime tiems, kurie po 100 metų susirinks Vasario 16 dieną šioje salėje į iškilmingą minėjimą, nusipelnyti teisę su ramia sąžine pasakyti: mes tai padarėme – mes, visos Lietuvos kūrėjų kartos, išsaugojome nepriklausomą bei sukūrėme ir tebekuriame saugią, teisingą, klestinčią Lietuvą“, – pažymima deklaracijos tekste.

Minėjime dalyvavo Vasario 16-osios Akto signatarų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, priėmusios 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, narių giminės, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite