Seimas aiškinsis, kaip išvengti piktnaudžiavimo, kai plastiko pakuotės „tampa“ popierinėmis

Vilnius
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Penktadienį Seime organizuojama apskritojo stalo diskusija, kurioje bus aptariamos atliekų tvarkymo kontrolės problemos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigia, kad šiuo metu yra piktnaudžiaujama valstybinių kontroliuojančių institucijų dėmesio stoka.

Dėl to tikimasi sulaukti pakuočių tvarkymo sektoriaus atstovų siūlymų, kaip keisti atliekų tvarkymo kontrolę reglamentuojančius teisės aktus, kad būtų panaikinta galimybė piktnaudžiauti.

„Šiandien galiojanti pakuočių deklaravimo tvarka leidžia dvejopai interpretuoti, kur turi būti priskiriamos pagamintos pakuotės. Todėl nesąžiningi gamintojai piktnaudžiauja ir daro didelę žalą aplinkai“, - pranešime cituojama V. Vingrienė.

Anot Aplinkos apsaugos komiteto pranešimo, pakuočių tvarkymo sektoriuje pakuotes importuojančios įmonės dažniausiai tvarkingai žymi visas naudojamas medžiagas (polipropileną, aliuminį, popierių ir kt.) ir tokią sudėtinę pakuotę deklaruoja pagal sudedamųjų medžiagų kiekį. Kartais pakuotė ir dangtelis deklaruojami atskirai - tai taip pat esą yra sveikintina praktika. Tačiau dalis lietuviškų pakuočių gamintojų, anot pranešimo, teisės aktų reikalavimus aiškina kitaip.

„Kombinuotos pakuotės yra apmokestinamos gerokai brangiau (apie 580 eurų už toną), todėl nesąžiningi gamintojai popieriumi aptrauktą plastikinę pakuotę (retai gaminamą be folijos lipduko ar plastikinio dangtelio) deklaruoja kaip popierinę ar kartoninę. Mokestis už tokias pakuotes daugiau nei 20 kartų (!) mažesnis - vos 28 eurai už toną“, - aiškinama pranešime.

Anot V. Vingrienės, griežčiau kontroliuojami gamintojai tvarkingai žymėtų ir deklaruotų visas pakuotėse naudojamas medžiagas, tačiau priežiūra ir kontrolė šioje atliekų tvarkymo srityje yra labai silpna.

„Tiksliau, jos išvis nėra, todėl nesąžininga veikla yra plačiai paplitusi. Taip ne tik apgaudinėjama valstybė, bet ir efektyvus atliekų perdirbimas ar tolimesnis naudojimas tampa sunkiai įgyvendinamas. Dėl to didelė dalis tokių atliekų keliauja tiesiai į sąvartyną“, - pranešime teigia V. Vingrienė.

Parlamentarės manymu, gamintojų ir importuotojų veiklą griežčiau turėtų prižiūrėti ir kontroliuoti Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ir Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD'ai), neleisdami klaidingai deklaruoti pakuočių ir skaičiuodami deramus mokesčius.

ELTA