REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2022 m. Balandžio 28 d. 12:33

Seimas pirmą kartą apsvarstė tikslinamą šių metų biudžetą

Panevėžys

BNS/Fotobankas nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt


214522

Seimas ketvirtadienį pirmą kartą apsvarstė tikslinamą šių metų valstybės biudžetą ir jį grąžino tobulinti Vyriausybei. Projekte numatytos papildomos lėšos stabdyti energetikos kainų augimą ir didinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių pajamas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, siūlomos antiinfliacinės priemonės turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui.  

„Pajamų didinimo tempas yra toks, koks yra ir kainų augimo tempas. Kainos auga vidutiniškai 15 proc. Atitinkamai tiek vidutiniškai auga ir pensijos, bazinė socialinė išmoka, neapmokestinamas pajamų dydis, mažiausiai uždirbančIųjų pajamos siekiant užtikrinti, kad jų perkamoji galia nesumažėtų“, – Seime ketvirtadienį sakė M. Majauskas.  

Jis įsitikinęs, kad nebus nepritariančių projektui, nes, skirtingai nei anksčiau, parlamentarai nesiūlė skirti papildomų lėšų. 

M. Majauskas teigė, kad sudarant 2023 metų biudžetą laukia tie patys iššūkiai ir sparčiau augančios kainos darys spaudimą toliau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus siekiant išlaikyti jų perkamąją galią bei socialines išmokas kitiems gyventojams. 

Pasak jo, kitais metais valstybė turės rasti dar apie 1 mlrd. eurų, kad infliacijos padariniai būtų švelninami. 

„Mūsų laukia akmenuotas kelias ir tam turime ruoštis. Todėl galvojant apie ateitį bus ypatingai svarbu investuoti ne tik į gynybą ir saugumą bei socialinės atskirties mažinimą, bet ir į švietimą, didinti Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms, nes pinigai eina paskui idėjas ir žmogų, o ne atvirkščiai“, – teigė komiteto pirmininkas.  

Pasak jo, viešajame sektoriuje dirba apie 367 tūkst. žmonių, gaunančių vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų. 

Nors opozicija yra pažadėjusi, kad per galutinį balsavimą palaikys patikslintą biudžetą, per svarstymą jį kritikavo. 

Socialdemokratė Rasa Budbergytė priekaištavo, kad komitetuose tikslinamas biudžetas buvo svarstomas nesulaukus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadų, kurios yra „iškalbingos ir įspėjančios“. 

Pasak jos, Vyriausybė su savo pasiūlymais dėl infliacijos poveikio gyventojams mažinimo vėluoja: „Ir dabar dalis žmonių jaučia nepriteklių tiek energetinį, tiek ir nepakankamos perkamosios galios“.

D. Budbergytės teigimu, kai kurios antiinfliacinės priemonė yra socialiai neteisingos, nes dalis skolintų pinigų nukeliaus  įmonėms ir gyventojams, kurių pajamos nėra mažos.

„Siūloma elektros ir dujų kainų dalies kompensavimo schema nėra taikli, kaip pastebi Lietuvos bankas, yra labai brangi, nes tai yra 570 mln. eurų žmonėms ir 120 mln. eurų įmonėms“, – kalbėjo R. Budbergytė. 

Jos teigimu, jeigu priemones Vyriausybė „sutaiklintų“, būtų susitaupyta. 

„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas tikslinamą biudžetą pavadino „ milžinišku burbulu“, jis prognozavo, kad infliacijos mažinimo planas neatitinka gyventojų lūkesčių, nes „nieko gero neturi su infliacijos mažinimu“.  

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad Lietuva jau beveik pusę metų pirmauja Europos Sąjungoje pagal infliaciją. Jis pabrėžė nematąs nei Finansų ministerijos, nei Vyriausybės, nei valdančiosios daugumos parengtos išsamios analitinės medžiagos, kuri galėtų būti paremta studijuojant ES šalių patirtį kovojant su infliacija.

Pasak jo, netikslinga į vieną priemonių paketą suplakti energetinės nepriklausomybės stiprinimo bei socialinių išmokų indeksavimo priemonių.

„Energijos kainų augimo kompensavimas visiems gyventojams pagal realias išlaidas, manau, finansiškai yra neatsakingas ir socialiai žalingas, nes labai didina valstybės išlaidas bei nelygybę ir socialinį neteisingumą“, – sakė  A. Butkevičius. 

Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.

Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.

Antras biudžeto svarstymas numatytas gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.  

2022-ųjų valstybės biudžetas metų eigoje keičiamas jau antrą kartą – pirmuoju atveju papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.   

 

BNS



REDAKCIJA REKOMENDUOJA