Seimas nepriėmė siūlymo dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo

Vilnius
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Parlamentarai antradienio posėdyje po pateikimo grąžino tobulinti Aplinkos ministerijos siūlymą įvesti automobilių taršos mokestį.

Už tai, kad siūlymas būtų tobulinamas, balsavo 51 parlamentaras, prieš buvo 48 Seimo nariai.

„Registracijos mokestis, susietas su taršos mokesčiu, yra pirmas žingsnis apsaugoti Lietuvos klimatą, orą ir siekti žengti mažą žingsnį į transporto srauto oro taršos mažinimą. Deja, turime pripažinti, kad, paskutiniais duomenimis, iš visų Europos šalių Lietuvos transporto tarša didėjo daugiausiai, kai kitose šalyse arba mažėjo, arba didėjo gerokai mažiau nei Lietuvoje“, – pristatydamas taršių automobilių mokestį, Seime antradienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Parlamentaras, Liberalų frakcijai priklausantis Simonas Gentvilas sakė, kad taršaus automobilio negalintiems pasikeisti žmonėms jį parduoti atsieis brangiau nei vertas pats automobilis.

„Ar teisingas pasirinktas instrumentas, nes aiškinamajame rašte nepaaiškinate, kaip šitas registracijos mokestis prisidės prie emisijų sumažinimo. Gali išeiti taip, kad žmonės, kurie neturi pinigų pasikeisti automobilio, yra prirakinami prie automobilio, nes jį parduoti yra brangiau nei pats automobilis vertas.

Kitas klausimas – kiekvienais metais į Lietuvą per Klaipėdą dažniausiai įvežama reeksportui apie 30 tūkst. automobilių iš JAV, iš kitur. Jie Lietuvoje neužsibūna, bet jie būna įregistruojami į transporto priemonių registrą. Jiems reikės čia užmokėti mokestį ir važiuoti kažkur į Kirgiziją. Šitas verslas iš Lietuvos išsikraustys, neužteršęs Lietuvos nė viena CO2 molekule. Čia tik vienas iš klausimų, nes registravimas niekaip nesusijęs su tarša“, – sakė S. Gentvilas.

K. Mažeika į tai atsakė, kad komitete su verslu susijusį klausimą bus galima ištaisyti.

„Kalbant apie automobilius iš kitų šalių, diskusija yra, kur mes išgirdome galbūt pavėluotai. Susitikau su susirūpinusiais verslininkais ir tikrai nuraminau, kad komitete galima tai ištaisyti. Galima numatyti 1–2 dienų galimybę registruoti, kur beveik nauji automobiliai atvažiuoja ir po to išvažiuoja iš Lietuvos. Tai verslo modelis, kuriam neturime užkirsti kelio vykti“, – sakė K. Mažeika.

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad šis mokestis didins socialinę atskirtį.

„Mokestis nuguls ant žmonių, kurie turi mažiausias pajamas ir negali įsigyti automobilių, kurie teršia mažiau. Tai ne taršos, o transakcijos mokestis, nes kiekvieną kartą perkant ir parduodant automobilį reikės jį registruoti ir susimokėti už pardavimą ir pirkimą. Mano klausimas: kaip jūs apskaičiavote tuos 29 mln. (įplaukų į valstybės biudžetą. – ELTA), ar skaičiuojate, kad visi ims pardavinėti, ar skaičiuojate, kad naujai įvežti automobiliai bus apmokestinti?“, – klausė M. Majauskas.

Aplinkos ministras sakė, kad suma apskaičiuota pagal vidurkį, kiek per metus Lietuvoje įregistruojama automobilių, kokio galingumo jie yra.

„Tikėtina, kad, jeigu tas mokestis įsijungtų, ateityje jis galėtų mažėti, nes žmonių pasirinkimas būtų mažiau taršesni automobiliai. Tie surinkti pinigai galėtų eiti į skatinimo fondą. (...) Ateityje antruoju ir trečiuoju etapu planuojama, kad žmonės (už tūkstančio eurų kompensaciją. – ELTA) galės nebūtinai pirkti mažiau taršų automobilį, bet galės gauti kompensaciją viešojo transporto bilietui ar net ne degalais varomai transporto priemonei“, – sakė K. Mažeika.

Kaip Vyriausybės nutarimo aiškinamajame rašte nurodo ministerija, projektu nustatomas mokestis, kurį mokėtų pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos transporto priemonės valdytojas. Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos transporto priemonės, kurios turi benzinu ar dujomis varomą variklį, kurio anglies dioksido (CO2) išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.

Projektas teikiamas su biudžetu ir įsigaliotų nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Dabartiniai šių transporto priemonių valdytojai mokesčio mokėti neturės.

Aplinkos ministerijos teigimu, įvedus šį mokestį pasikeistų šalies transporto parko struktūra, padidėtų mažataršių transporto priemonių skaičius, sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pagerėtų miestų ir gyvenviečių oro kokybė, gyventojų sveikata.

Įvedus taršos mokestį, tikimasi gauti 29 mln. eurų siekiančių įplaukų į valstybės biudžetą.

Mažiau taršių transporto priemonių įsigijimo skatinimui Aplinkos ministerija siūlo tūkstančio eurų kompensacinę išmoką.

Išmokas būtų galima gauti įsigyjant M1 klasės transporto priemonę, kurios bendras išmetamas anglies dioksido CO2 kiekis ne didesnis kaip 130 g/km. Automobilio pirmosios registracijos data ES turėtų būti 2013 m. sausio 1 d. arba vėlesnė, jis varomas vien tik benzinu, dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra arba, be benzino, dar ir dujomis (gamtinėmis arba suskystintomis), etanoliu, elektra. CO2 kiekio ir pirmosios registracijos datos kriterijai netaikomi elektromobiliams.