Angle down Atgal

Seimas: bankų pelno mokestis – nuo 2020-ųjų

Nuo 2020 m. sausio 5 procentiniais punktais – nuo 15 iki 20 proc. – didėja bankų ir kredito unijų pelno apmokestinimas.

Didesnis 20 proc. mokesčio tarifas bus taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui. Šiuo metu juridinių asmenų, įskaitant bankus, pelno mokestis yra 15 proc.

Seimas antradienį priėmė daug diskusijų sukėlusio Pelno mokesčio įstatymo pataisą: už balsavo 90 Seimo narių, prieš – 15, o susilaikė 21.

Tačiau mokestis galios tik apskaičiuojant 2020–2022 m. pelno mokestį – taip numatyta priimtame įstatyme.

Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė mano, kad didesnis mokestis nepaskatins konkurencijos bankų sektoriuje, o „gal ją ir sumažins“.

Liberalas Simonas Gentvilas pranešė, kad sprendimą skųs Konstituciniam Teismui.

Seimas atmetė konservatoriaus Mykolo Majausko siūlymą pelno mokestį padidinti nuo 2020 m. liepos.

Ir pataisų iniciatoriai, ir opozicija sako, kad bankai turi rezervų didesniam pelno mokesčiui sumokėti.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Konservatorius Edmundas Pupinis abejojo, ar planuotas įplaukas pavyks surinkti.

„Šakėmis ant vandens rašyti tie 20 mln. eurų. Iš tikrųjų bankai galės daryti tam tikrus atidėjimus į rezervus, ir džiaugtis čia niekuo negalima“, – aiškino E. Pupinis.

Anksčiau valdantieji siūlė apmokestinti didesnį nei 2 mln. eurų vertės bankų turtą, tačiau Seimo pasamdytiems ekspertams sukritikavus siūlymą, šios idėjos atsisakyta.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

Tapo kurti

Anot Manto Zalatoriaus, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, politikai tapo kurti teisės profesionalų perspėjimams dėl mindomos Konstitucijos.

„Gyvename teisinėje valstybėje, negalime leisti įsigalėti teisiniam nihilizmui. Todėl Lietuvos bankų asociacija, laikydamasi vertybinės pozicijos, kreipsis į prezidentą prašydama vetuoti antikonstitucinį, selektyviai vieną sektorių apmokestinantį įstatymą. Abejonės dėl įstatymo atitikties Konstitucijai privalo būti išsklaidytos“, – teigė jis.

Anot M. Zalatoriaus, nors gyvename geriausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį, turime stabiliausiai veikiantį finansų sektorių ir augančią ekonomiką, politikai mūsų gyvenimus pavertė nesibaigiančia nežinia.

Eksperto nuomone, jokios būtinybės staiga didinti mokesčius valstybėje nėra. Kartu su biudžetu mokestinė aplinka gali būti keičiama tik išimties atvejais, esant gyvybiškai svarbių poreikių.

„Tačiau valdantieji išimtis pavertė taisykle. Su niekuo nederinti, neišdiskutuoti, iš viršaus primesti „paskutinės minutės“ mokesčiai nusirito per šalį „Žaliojo kryžiaus“ ir daugybės protestų banga. Net pilietinė visuomenė tapo bejėgė prieš politinį buldozerį. Todėl pavadinčiau šio biudžeto priėmimą desperatišku. Tai bandymas pakankamai beviltiškoje politinės sumaišties situacijoje išlaikyti politinį veidą“, – dėstė jis.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite