Savivaldybių indeksas: tarp didžiųjų miestų Šiauliai – treti

Šiauliai
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė tarp šešių didžiųjų miestų užėmė trečią poziciją.

Šiaulių miesto savivaldybė šiemet indekse toliau išlaiko 3 vietą 6 didžiųjų savivaldybių indekse (55 balai iš 100), aplenkusi Kauną, Alytų ir Panevėžį. Stipriosios Šiaulių m. savivaldybės pusės – „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Mokesčiai“, „Biudžetas“, „Turto valdymas“ ir „Administracija”. Prasčiau nei vidutiniškai* įvertintos – „Komunalinis ūkis”, „Transportas”, „Švietimas” bei „Investicijos ir plėtra”. Pasiektas geras įvertinimas „Biudžeto” srityje, nes Šiaulių miesto savivaldybės skola, palyginti su pajamomis, buvo viena iš mažesnių – sudarė 14,2 proc., kai didžiųjų savivaldybių vidurkis siekė 25,5 proc. Savivaldybės administracija buvo sąlyginai maža (tūkstančiui gyventojų teko 2,4 darbuotojo, palyginti su 2,5 vidurkiu). Mažesnis valdymo aparatas – pigesnis jo išlaikymas, kuris buvo tik 2,9 proc. nuo patvirtinto biudžeto, kai vidutiniškai savivaldybės administracijai didžiuosiuose miestuose buvo skiriama 4 proc.

Šiauliai toliau išlieka geriausią įvertinimą „Mokesčių“ srityje gavusia savivaldybe didžiųjų savivaldybių reitinge. Čia buvo mažiausias pagrindinis NT mokesčio tarifas siekęs 0,7 proc. (vidutinis – 0,9 proc.). Vidutinis žemės mokesčių tarifas siekė 0,24 proc. (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 0,39 proc.). Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 133 eurus ir buvo pati mažiausia (vidutiniškai verslo liudijimas kainavo 272 eurus). Norint dar labiau pagerinti šios srities įvertinimą savivaldybei vertėtų atkreipti dėmesį į palyginus aukštus nenaudojamo nekilnojamo turto (3 proc.) ir nenaudojamos žemės (4 proc.) mokesčių tarifus. Prie prastesnio už vidutinį „Investicijų ir plėtros” įvertinimo prisidėjo tai, kad savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko mažiausiai verslo liudijimų – 37,9 (vidurkis didžiosiose savivaldybėse – 41,8). Veikiančių ūkio subjektų tūkstančiui gyventojų teko 40,5 (vidurkis – 46,1). Tik statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų siekė 3,7 ir buvo artimas vidutiniam (3,8). Grynoji emigracija Šiauliuose beveik sustojo (siekė tik -0,1 proc. nuo gyventojų skaičiaus).

Ekonominio aktyvumo rodikliai prastesni už didžiųjų miestų vidutinius. 2018 m. veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir statybos leidimų mažėjo. Sunkiai Šiauliams sekasi pritraukti ir investicijų. 2017 m. jų vertė ir augimas buvo mažesni už vidutinius. Vienam gyventojui teko 2 426 eurai materialinių (vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 2 810) ir 1 383 eurai tiesioginių užsienio (vidutiniškai – 5 722) investicijų. Šiaulių galimybes kopti savivaldybių indekso pakopomis aukštyn riboja ir skaidrumo trūkumas. Savivaldybė gavo įspėjimą iš Konkurencijos tarybos, nes nebuvo organizuotas konkursas atnaujinant patalpų nuomos sutartį. „Transporto” srityje ne visiems viešojo transporto maršrutams buvo skelbti vieši konkursai, nė vieno maršruto neaptarnavo privatus keleivių vežėjas.

Plačiau apie tai rasite čia.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją