Aplinkos ministerija savivaldybėms pakartotinai primena, kad laiku ir tinkamai vykdyti šį įpareigojimą reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas. Tad kiekviena savivaldybė privalo sudaryti galimybes gyventojams atliekų rūšiavimui skirtose vietose atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias - žaliąsias ir maisto - atliekas ir organizuoti jų išvežimą.

Tačiau, kaip pranešime teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė, daugelis savivaldybių vis dar nepaiso šio įpareigojimo. Todėl ministerija siūlo numatyti finansinę atsakomybę už nevykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nustatyti sankcijas. Šiuo tikslu jau yra parengtas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, pagal Direktyvos dėl atliekų reikalavimus, iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro.

Specialieji maisto atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimai mūsų šalyje įsigaliojo dar 2012 m. spalį - juos numatė aplinkos ministro patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Išsamesnius reikalavimus biologiškai skaidžių atliekų surinkimui ir talpoms nustato Atliekų tvarkymo taisyklės.

Kaip geriausiai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, kur ir kaip jas apdoroti, turi spręsti pačios savivaldybės. Tai, ministerijos teigimu, sėkmingai jau daroma Alytaus regione. Čia savivaldybės šias atliekas atskirai surinkinėti pradėjo dar praėjusiais metais.

Netrukus bus paskelbta Aplinkos ministerijos užsakymu baigiama rengti studija, kaip technologiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiai apdoroti maisto atliekas, įvertinus dabartinės infrastruktūros panaudojimo galimybes. Studija padės išsiaiškinti, ar reikia dar išsamiau reglamentuoti šią atliekų tvarkymo sritį.

ELTA