Samas: „Televizijoje jau viskas sugalvota“

Šiauliai

„Lais­vė te­le­vi­zi­jo­je yra ta­ria­ma. Tu tu­ri da­ry­ti to­kias lai­das, ku­rias žiū­rės“, – sa­kė lai­dų pro­diu­se­ris. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr. )

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

59569

Lietuviai nuolat burnoja, kad visas idėjas vagiame iš užsienio – nieko savito, unikalaus nesukuriame. Tačiau ilgametis pramogų pasaulio atstovas, muzikantas, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas turi atkirtį – nieko naujo ir nebeišgalvosi, tereikia ieškoti įdomaus turinio. „Televizijos žiūrovas man yra Dievas“, – teigė Samas, savo pasakojimu Šiaulių universiteto bibliotekoje pakvietęs į kitą televizoriaus ekrano pusę ir pramogų pasaulio sūkurį.

„Atidarysiu Dailės fakultetą“

Ekranuose nuolat regimas veidas šiauliečiams puikiai pažįstamas – čia Samas studijavo, pradėjo muzikinę karjerą. Bet, ko gero, ne vienam smalsu, kaip atsirado šis slapyvardis. Pasirodo, tai buvo jo pravardė, gauta dar mokyklos suole.

„Labai juokingai atsirado. Gal kokioje trečioje klasėje mano plaukai stovėjo panašiai – tokiu stogeliu, tai nežinia dėl ko, bet mane klasės draugai pradėjo vadinti „sam letaet“ („pats skraido“, – aut. past.). Aš „žiauriai“ pykau dėl to, bet po to sutrumpėjo iki Samo. Ir taip visą gyvenimą nuo pradinių klasių aš esu Samas“, – prisiminė Saulius, kurį kviečiant tikruoju vardu, išgirsi retai.

Prisiminimai apie Šiaulius likę šilti, tik kai kurie pokyčiai mieste širdies neglosto. Pavyzdžiui, tai, kad anuometinis ŠU Dailės fakultetas, kuriame studijavo žymus vyras, dabar jau uždarytas.

„Mano giliam liūdesiui… Aš nueisiu ir jį atidarysiu! – juokaudamas rėžė Samas, bet surimtėjęs pridūrė. – Nes iš tikrųjų „žiauriai“ gaila, kad šis reikalas nunyksta ir kad toks valstybės požiūris į meną ir muziką. Tai reiškia, kad mūsų valstybei nereikia meno ir kultūros. O tame fakultete aš subrendau, čia buvo tikras kultūros židinys. Būtų gaila, jei pavirstume tik technologais ar programuotojais, nes jokia šalis, tauta be meno neišgyvens.“

samas-ok.jpg

Iš „kultūrkės“ – į pramogų pasaulio vandenyną

Būtent meno Samo gyvenimas buvo pripildytas nuo pat jaunystės. Pirmiausia įsiliejęs į dailininkų būrį, vėliau jis susigundė galimybe kurti muziką. Tiesa, dėl muzikos aukštojo mokslo diplomo į rankas taip ir nepaėmė. O šioji garsiai ir be perstojo skambėdavo Šiaulių kultūros centre – „kultūrkėje“, kaip sakė pats muzikantas. „Mano studijas būtent ir nutraukė „BIX’ai“, – prisipažino jis.

Situacija tuomet pasitaikė įdomi: Kultūros centras 1987-aisiais paskelbė konkursą, kurio dalyviai, sukūrę grupę, paruošę programą ir dalyvavę konkurse, galėjo laimėti aparatūrą ir vietą repeticijoms.

Samas susigundė – subūrė grupę iš savo draugų ir ėmė repetuoti, rengti konkursinę programą. Komisijoje tąkart sėdėjo komjaunimo partijos atstovai, sekretoriai ir pan., o dauguma dalyvių atliko estradinę muziką. „Mūsų programa buvo tokia „pankova“. Atlikome mes savo programą, ta visa eilė kažką žymėjosi, na, ir mes išėjome paskui. Ir ką jūs galvojate – kitą dieną sužinome, kad mes laimėjome šitą konkursą“, – pasakojo muzikantas.

„Va, čia iš tų „pacanų“ tikrai kažkas bus“, – tai anąsyk komisijos nariams ištarė joje sėdėjęs „Vairo“ grupės narys Vytautas Katilius. Tik šią istoriją Samas sakė išgirdęs po daugelio metų nuo laimėto konkurso, po kurio, anot muzikanto, apsivertė žemė aukštyn kojomis. Neįprasta sovietmečiui „BIX’ų“ muzika Atgimimu alsuojančiai liaudžiai patiko, Samas su grupe buvo ant bangos: koncertai gimtinėje, užsienyje... Vyras didžiuojasi, kad „BIX’ai“ tuomet buvo vienintelė grupė, daugiausia koncertavusi Vakaruose.

Populiarumo banga, tai pakylanti, tai besileidžianti, nenuslūgo iki šiol – pernai „BIX’ai“ atšventė 30-metį scenoje. Kad tai pasiektų, teko praleisti galybę valandų repeticijų salėje – „kultūrkėje“. „Mes tiek repetuodavome, kad naktis, paras leisdavome studijoje, ten miegodavome. Ir vienas sargas – aš nepamiršiu niekada – visada žiūrėdavo į mus ir kartą susikaupęs paklausė: „Ką jūs ten darot, vyrai?“ Mes sakome: „Repetuojame.“ O jis: „Tai ką – jūs tokie buki, kad tiek reikia repetuoti?“ – prisiminęs praeitį, linksmai juokėsi Samas.

„Esu žmogus, turėjęs daugiausia tiesioginio eterio valandų“

Įžymus vyras, atsidūręs tarp scenos žvaigždžių, vėliau sėkmingai pasinėrė į televiziją – kuria ir prodiusuoja laidas, įvairius projektus. Jaunoji karta, matyt, jį geriau ir pažįsta ne kaip dainininką, o prodiuserį. Samo pasakojimu, lūžis karjeroje įvyko apie 1997-uosius. Vakaruose be vadybininko išsisukti tapo sudėtinga, teko grįžti koncertuoti į gimtinę. „Lietuvoje jau karaliavo Bendžiai... – prisiminė grupės lyderis. – O roko ir gyvai grojančioms grupėms atėjo sunkūs laikai. Todėl, kad joms reikia daug įgarsinimo, aparatūros, tad kyla ir koncerto savikaina.“

Koncertų sumažėjo, todėl Samas ėmėsi naujo projekto. Kadangi televizija, pasak jo, visuomet buvo šalia, kartu su keliais bendraminčiais jis sukūrė laidą „Tangomanija“. „Aš kurdavau scenarijus savo vaizdo klipams, todėl apie filmavimą, kadruotes, pateikimą turėjau supratimo. O „Tangomanija“ buvo laida-rokenrolas, kuris buvo perkeltas į televiziją“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad laikai buvo kitokie: televizijos tuomet dar tik kūrėsi, o pajamos toli gražu nebuvo esminis jų prioritetas.

Kurdamas „Tangomaniją“, garsus vyras perėjo prodiusavimo mokyklą. „Tai buvo pati geriausia ir kiečiausia mokykla, kadangi mes viską darėme tiesioginiame eteryje. Aš iki šių dienų, manau, esu žmogus, kuris yra turėjęs daugiausia tiesioginio eterio valandų“, – šypsojosi Samas.

Ši patirtis neabejotinai užgrūdino prodiuserį – jei dabar jo vadovaujamame „X faktoriuje“ dirba apie 30–40 skirtingų profesijų specialistų, vyras mena laikus, kai „Tangomanijos“ komandą sudarė vos keli žmonės.

img-1837.JPG

Televizijos ir pinigų „draugystė“

Šiuolaikinėje televizijoje karaliauja verslas, todėl tokie laisvi ir nenuspėjamos sėkmės projektai jau vargiai bepasiteisintų. Todėl, pasak Samo, atsigręžiame į pasaulinę rinką ir perimame projektus, sulaukusius pripažinimo užsienyje. Viskas lyg ir logiška, tik štai lietuviai iškart užsipuola saviškius ir ima burbėti: nieko nesugebame sukurti unikalaus, viską kopijuojame… „Ir nesugalvosime. Todėl, kad šitoje srityje nebėra gudrių. Šitoje srityje jau viskas yra sugalvota. Sugalvotos formos, reikia tik pildyti turinį“, – kritikus tildė prodiuseris.

Paskutinė naujovė, anot jo, televizijoje buvo išrasta prieš 20 metų: „Visi nusiperka formatus, t. y. licenciją, kad galima naudoti tą vardą, ir schemą, daugiau tu nieko negauni, visą turinį turi daryti pats.“

Bet numatyti, kas bus įdomu ir patrauklu ateityje, – būtina, todėl žinomas vyras profesine prasme sako gyvenantis ne dabartimi, o keleriais metais į priekį: „Aš jau septynerius metus važinėju į Kanus dukart per metus, kur vyksta televizijos pasaulio mugė. Ten nuolat vyksta mainų, susitikimų su kitais prodiuseriais iš viso pasaulio. Visi išsižioję laksto kasmet, ieškodami ko nors naujo, o naujo nieko nėra. Ir nebus greičiausiai, nes televizija yra baigtinė.“

Anot Samo, eteris yra labai brangus malonumas, kuriam daugiausia įtakos turime mes – žmonės, esantys kitoje televizoriaus ekrano pusėje. „Televizijos žiūrovas man yra Dievas. Todėl, kad jis turi pultelį. Ir jei aš ką nors ne taip padariau – viskas, jis jau kitame kanale“, – sakė prodiuseris.

Televizija yra tapusi didžiuliu verslu, kuriame nuolat sukasi reklama ir pajamos. „Jei tavo produktas yra nežiūrimas ar nereitinginis – televizija kenčia. Vadinasi, tos reklamos nepažiūri, ji turi būti perkelta į kitą valandą ir praranda savo laiką bei pinigus. O jei tavo produktas yra pirmaujantis, reklamą užtenka parodyti vieną kartą, – televizijos subtilybes atskleidė jis. – Baisiausia prodiuserio darbo dalis – laukti reitingų. Atrodo, jau seniai tai darai, bet vis tiek nerimauji, jaudiniesi.“

„X faktoriaus“ užkulisiuose

Šiuo metu eteryje rodomas „X faktorius“ sutraukia minias žiūrovų prie ekranų. Samas didžiuojasi jau šeštus metus iš eilės esantis žiūrimiausio televizijos projekto prodiuseriu ir prasitarė, kaip vyksta jo kūrimo darbai. „Mes tai, ką dabar matote, filmavome pavasarį. Visą vasarą dirbome, kad šiandien jūs matytumėte ir džiaugtumėtės tuo vaizdeliu. Nenutrūkstamai dirbo visa komanda, kad sumontuotų, sudėliotų, iškirptų, išmėtytų tai, ko nereikia, ir t. t. Kad viskas atrodytų lengva ir paprasta. Žiūri ir sakai: „Vau!“ Bet iš tikrųjų, kiek yra darbo įdėta, kad viskas atrodytų taip paprasta ir lengva žiūrėti…“ – pasakojo Samas.

Prodiuseris atviras: kad aplankytų sėkmė, reikia gerai suvokti veikiantį televizijos mechanizmą, o populiarumą tarp žiūrovų nulemia asmenybės – projekto teisėjai. „Jų vaidmuo yra labai svarbus, turi būti atrinkti tinkami charakteriai, įdomūs. Nuo to daug kas priklauso, o po to jau turi vairuoti toliau – kaip automobilį. Junginėti bėgius ir gaudyti emocijas. Ten meluoti nereikia niekada. Gali sakyti gražiau, švelniau, bet meluoti draudžiama“, – sakė jis.

Anot prodiuserio, „X faktorius“ nėra vien muzikinis projektas – ten ieškoma tokių, kurie būtų įdomūs, patrauklūs savo vidumi, charizma. „Būna, kad ateina tylūs ir nedrąsūs, bet „žiauriai“ gerai dainuoja. Na, ir kas? Kur po to tokius dėti? O kitas ne visai gerai dainuoja, bet savyje turi tiek noro, motyvacijos, potencialo nugalėti. Mes ieškome to X faktoriaus – labai svarbaus žvaigždės elemento“, – teigė Samas.

Projektui tęsiantis metai iš metų, komandai tenka sukti galvas, kuo naująjį sezoną nustebinti žiūrovus, o tiesioginio eterio transliacijos, prasidedančios gruodžio mėnesį, prodiuseriui tampa dar didesniu galvos skausmu.

„Kai gruodį aš išeisiu, tai namo grįšiu vasario vidury. Tu kiekvieną savaitgalį turi žmonėms pasiūlyti po 14 išskirtinių pasirodymų. Kiekvieną savaitgalį padaryti po „Euroviziją“, – atskleidė Samas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt