Ji pasiūlė SAM šiuo aspektu tobulinti reglamentavimą, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paskirstomos apsaugos priemonės arba leisti privačioms įstaigoms neteikti paslaugų.

Pasak tarybos, kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija išsiaiškino, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka aprūpintos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, ji per karantiną teikė sveikatos priežiūros paslaugas diplomatinių atstovybių darbuotojams bei jų šeimos nariams.

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos, o tai galėjo diskriminuoti privačias įstaigas ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

„Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, kad viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas“, – rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgusi į tai, jog karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningai konkurencijai užtikrinti, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.