Šaltupis – kultūros ir meno širdis

Kaunas
Ramutė Šimukauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Prienų rajone ir kaimyniniame Birštone klojimų renginiai džiugina kone visą vasarą, todėl Nemuno krašte klojimų kultūra užima ypatingą vietą, o mėgėjų teatrų festivaliai kuria ir savitas bendruomenių tradicijas. Šių metų klojimų festivalių sezonas birželio 5 d. atidarytas netoli Išlaužo įsikūrusioje jaukioje „Šaltupio“ sodyboje. Čia Gintarės ir Raimondo Puišių iniciatyva mėgėjų teatrų festivalis ūžia jau tryliktus metus iš eilės.

„Šaltupis – kultūros ir meno širdis“, – toks šūkis pasitiko į Šaltupio klojimą susirinkusius mėgėjų teatrų mylėtojus. Saulėtą šeštadienio popietę čia pirmieji į sceną žengė Batakių bibliotekos skaitytojų teatro aktoriai, suvaidinę J. Grušo „Nenuorama žmona“ (rež. Sigitas Kancevyčius), tradiciškai Šaltupio klojime pasirodė ir Naujosios Ūtos mėgėjų teatras, spektaklio „Žemės ar moters“ (rež. Anelė Lukjančiuk) metu pakvietęs žiūrovus į blaivininkų arbatinę, bei Želkūnų bendruomenės mėgėjų teatras „Veidrodis“.
Pandeminis laikotarpis renginių organizatoriams ir meno kolektyvams dėl nuolat besikeičiančių aplinkybių tampa tikru iššūkiu. Regis suderinus paskutines natas, sudėliojus renginio programą, šiemet į klojimą negalėjo atvykti ištikimi Šaltupio klojimo dalyviai ir draugai, tačiau festivalio šeimininkai susirinkusiųjų nepaliko be staigmenų – žiūrovų dėmesį prikaustė Kazio Binkio teatro aktoriaus Jurijaus Bykovo suvaidintas monospektaklis N. Gogolio „Pamišėlio užrašai“ (rež. Rimantas Štaras).
Kasmet pilnutėlį klojimą suburiančio festivalio dalyviai į šią kultūros ir meno širdį traukia ne šiaip sau. Čia intelektualiai praleisti laisvalaikį gali skirtingų meno rūšių gerbėjai, mat, nors mėgėjų teatrų pasirodymai yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis festivalio akcentas. Taigi šiemet Šaltupyje tradiciškai buvo eksponuojama ir Kauno taikomosios dailės mokyklos jaunųjų fotografų paroda, vyko muzikiniai pasirodymai, kuriais džiugino Barbora Laukaitytė, o egzotiškų prieskonių į klojimą įnešė Dovilės rytietiškų šokių studijos šokėjos.
Renginio gaspadorius R. Puišys džiaugiasi, jog net ir apsunkintomis aplinkybėmis, kai kolektyvai beveik pusę metų negalėjo repetuoti bei kone paskutinėmis dienomis teko keisti planus, renginys įvyko.
Anot R. Puišio, visiems renginio dalyviams „Šaltupio“ klojimas puikiai pažįstamas. „Naujosios Ūtos mėgėjų teatras – ištikimi festivalio bičiuliai, šiemet klojime lankėsi jau aštuntąjį kartą, o režisieriaus S. Kancevyčiaus spektakliai Šaltupio neaplenkia nuo pat festivalio gyvavimo pradžios. Būtent šio R. Puišio bičiulio dėka, kadaise ir gimė mintis pastatyti klojimą. „Prieš trylika metų Šaltupyje apsilankė mano geras bičiulis, poetas, režisierius Sigitas Kancevyčius, atvežęs ir pirmąjį Šaltupio didžiojoje salėje vaidintą spektaklį. Taip ir gimė mintis statyti klojimą, o kai apie šią mintį užsiminiau pažįstamiems, nebeturėjau kur trauktis. Na, o dabar tęsiame tradicijas. Džiaugiuosi, kad ir karantino metu pavyko suderinti tas stygas“, – pasakojo Raimondas Puišys.
Parengė Rimantė Jančauskaitė