Šaltajam sezonui artėjant: kaip apsaugoti gyvūnus nuo šalčio

Vilnius
Unsplash.com nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Dauguma lauko sąlygomis gyvenančių ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių yra neblogai prisitaikę prie metų laikų pokyčių ir temperatūros svyravimų, tačiau žiemą gyvūnų savininkas turi jiems sudaryti papildomas sąlygas  apsisaugoti nuo šalčio, sniego, lietaus, vėjo ar šlapdribos ir tinkamai paruošti patalpas bei guolius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį, ruošiant gyvūnų laikymo vietas šaltajam metų laikotarpiui.

„Kai prasideda žiema, kiekvienam gyvam organizmui svarbu išsaugoti šilumą bei energiją, todėl guolis ir mityba tampa reikšmingiausiais poreikiais. Ypač šalčiui jautresniems gyvūnams būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie neperšaltų ir neišsektų. Kaip ir visais metų laikais, taip ir žiemą svarbu, kad lauke gyvenantys gyvūnai turėtų galimybę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų patalpose. Kai kurių veislių mėsiniai galvijai yra atsparūs žiemos klimatui ir žiemoja lauke, tačiau taip pat rekomenduojama, kad jiems būtų prieinamos pašiūrės, užuovėjos. Itin svarbu, kad pakaktų pašaro, kad jis būtų maistingesnis ir  kaloringesnis“, – vardija VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Justina Morkūnaitė. 

Specialistė atkreipia dėmesį, jog žiemos šėrimo racionas turėtų būti sudarytas iš kuo įvairesnių, kaloringesnių pašarų, gyvūnus reikia šerti visaverčiais pašarais, kadangi su pašaru gaunama energija naudojama kūno temperatūrai palaikyti. Todėl svarbu šerti pakankamu kiekiu, didesnės energinės vertės pašarais. Atsargų rekomenduojama turėti visam šaltam sezonui. Taip pat svarbu nepamiršti ir pakankamo kiekio vandens. Ūkinių gyvūnų vandens poreikiui patenkinti geriausia įrengti specialias neužšąlančias girdyklas, o augintiniams – vietoje metalinių dubenėlių naudoti plastikinius.

Sotus pašaras ir šiluma guolyje

Tačiau svarbiausia – šilumą saugoti patalpose, kuriose laikomi gyvūnai. Tvartuose svarbu užtikrinti gerą oro apykaitą ir palankią temperatūrą. Svarbu patikrinti, ar tinkamai užsandarinti langai ir durys, ar nėra plyšių sienose, kad nesusidarytų skersvėjai. Reikia palikti tik ventiliacijai skirtas angas. Ventiliacija tvartuose turi būti tokia, kad šaltuoju ir pereinamuoju laikotarpiu patalpose nesusidarytų vandens garų kondensatas ir kenksmingos dujos. Tvartui nesivėdinant, reikšmingai prastėja tvarto mikroklimatas. Taip pat rekomenduojama apšiltinti tvartus, kadangi kuo tvartas mažiau apšiltintas, tuo jame būna žemesnė temperatūra ir oro drėgmė tvarte didėja.

Didelė drėgmė ir žema temperatūra neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę, todėl gyvūnai tampa mažiau produktyvūs, dažniau serga kvėpavimo takų, tešmens ligomis. Be to, šaltame ir drėgname tvarte gyvūnas netenka kur kas daugiau šilumos negu sausesniame, kadangi drėgno oro laidumas šilumai yra daug didesnis negu sauso. Tad dar prieš šaltąjį sezoną svarbu tinkamai paruošti tvartą: patikrinti jo būklę, tinkamai sutvarkyti, išvalyti.

Taip pat svarbu pasirūpinti, kad gyvūnų laikymo vietos būtų tinkamai pakreiktos. Kraiko kiekis žiemą turėtų būti pakankamas, rekomenduojamas gilus kreikimas. Rekomenduojama naudoti šiaudus, kadangi jie turi šilumą palaikančių savybių. Galima kreikti tiek kvietiniais, tiek ruginiais ar miežiniais šiaudais, paukščių laikymo vietai pakreikti galima naudoti pjuvenas, durpes. Svarbu, kad kraikas būtų švarus, nesupelijęs, sausas. Gyvūnai, gulėdami ant nekreikiamo paviršiaus (cementinių grindų, guminių paklotų), praranda 3–5 kartus daugiau šilumos nei ant kreikiamų – dėl to itin svarbu būti sukaupus sausų pakratų žiemai. Gausiai pakreikus pašiltėja gyvūnų guolis, tvarte sumažėja drėgmės ir amoniako dujų koncentracija, tvartų aplinka mažiau teršiama srutomis.

Tuo tarpu, kai kurie gyvūnai augintiniai, pavyzdžiui – šunys, yra laikomi lauke visais metų laikais ir yra prisitaikę gyventi žiemos sąlygomis. Kad augintinis šaltuoju metų laikotarpiu jaustųsi gerai, dar prieš žiemą savininkas turi patikrinti augintinio gyvenamąją vietą. Būdos turi būti sandarios, jose neturi būti plyšių, stogas turi būti kokybiškas, užtikrinantis, kad į vidų nepatektų kritulių. Šuns būdos angą reikėtų uždengti drėgmei nepralaidžia medžiaga. Siekiant apsaugoti nuo drėgmės, būdos grindys turi būti pakeltos keletą centimetrų nuo žemės ir padengtos drėgme sugeriančia medžiaga. Šuns guoliui taip pat rekomenduojama naudoti šiaudus ir dar prieš šaltąjį sezoną pasirūpinti tinkamu jų kiekiu. 

„Jei ruošiantis žiemai kyla abejonių dėl tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimo, tinkamo šėrimo raciono, reikia pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad žiemos laikotarpiu gyvūnams taip pat svarbu pakankamai pabūti gryname ore, tačiau nerekomenduojama esant žemai temperatūrai ilgai lauke laikyti senų, turinčių sveikatos problemų gyvūnų”, – pataria veterinarijos gydytoja.