Sąjūdžio legenda Angonita Rupšytė kukliai save vadina sąjūdžio juodadarbe

Šiauliai
Irmos Bagūnės nuotr.
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Sąjūdžio legenda, generolė – kokių tik etikečių nėra apie save girdėjusi Šiauliuose gimusi Angonita Rupšytė. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje šiauliečiai turėjo unikalią galimybę su šia legenda susitikti.

Čia vyko antrasis ciklo „Susitikimai parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“ renginys, kuriame dalyvavo ir sąjūdininkė, Sąjūdžio metraštininkė, Sąjūdžio rinkimų kampanijų ir renginių organizatorė, viena Baltijos kelio ir Laisvės kelio organizatorių bei koordinatorių, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė. Po susitikimo buvo vedamos ekskursijos parodoje „Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“.

„Šie metai tokie gana išskirtiniai. Ne tik dėl pandemijos, svarbiausia – sukaktys, nulemiančios valstybingumą. Pirmiausia, 100 metų Lietuvos Respublikai“, - savo pasakojimą pradeda A. Rupšytė.

Angonita pasakoja, kad studijų ir jauno žmogaus laisvumas padarė savo, tad niekam nenuostabu, kad 1988 metais tiek jaunų žmonių įsiliejo į sąjūdį.

„Ėjai, nes kitaip negalėjai. Tave įtraukė ta banga“, - sako sąjūdininkė.

Angonita Rupšytė Šiauliuose baigė vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete įgijo fizikės profesiją. Kilusi iš 1941 m. tremtinio šeimos, todėl, prasidėjus Atgimimui įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą kaip žaliaraištė (tvarkdarė), vėliau Sąjūdžio Steigiamojo ir 1990 m. Sąjūdžio suvažiavimų, Sąjūdžio Seimo sesijų, Baltijos Asamblėjos, antisovietinių piketų, mitingų, kitų renginių ir akcijų viena organizatorių.

Nuo 1988 m. nuolatinė visų Sąjūdžio rinkimų kampanijų organizatorė, Sąjūdžio sekretoriato darbuotoja, Sąjūdžio atsakingoji sekretorė. Viena iš 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio organizatorių ir koordinatorių. Sąjūdžiui 1990 m. laimėjus rinkimus – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sekretoriato darbuotoja. 1990–1991 m. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, 1994–2005 m. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje. 2005–2009 m. Seimo Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento vyriausioji specialistė, nuo 2009 m. Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminties įamžinimo (nuo 2016 m. Parlamentarizmo istorinės atminties) skyriaus vedėja. 2010-aisiais išrinkta Lietuvos radijo Metų žmogumi. Už Lietuvos vardo garsinimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

A. Rupšytė, yra viena iš nedaugelio sąjūdininkų, kuri iki šiol palaiko ryšius su visais svarbiausiais dar gyvais tų dienų dalyviais. Daugiausia jos dėka yra sukauptas gausus Sąjūdžio archyvas, išleisti solidūs leidiniai. Sąjūdžio juodadarbė, kaip dažnai juokaudama prisistato A. Rupšytė, kuriai: „pats dalyvavimas Sąjūdyje buvo stebuklas“.

Kviečiame žiūrėti pirmąjį vaizdo reportažą iš susitikimo su Angonita Rupšyte: