„Gaila, kad turime daug nepagrįstos demagogijos, kuri bando atstovauti vienai ar kitai interesų grupei. Tai pirmiausia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakomybė, kad šiuo momentu būtų tinkamai konsultuojami gyventojai, tinkamai būtų pasirengta, nes turime pusę metų pasirengimui“, - interviu LRT radijo laidai „Ryto garsai“ sakė S. Skvernelis.

Premjero teigimu, atsiradus privačiam pensijų kaupimui ir „prasidėjus pirmam vajui“, žmonės pasirašinėjo automatiškai, nesigilindami į esamą situaciją, būsimą perspektyvą, sutartis. Šiems žmonėms išėjus į senatvės pensiją, pasak S. Skvernelio, pasimatė, kad sistema, „švelniai tariant, netobula“.

Pensijų kaupimo sistemos reforma panaikina supriešinimą tarp „Sodros“ pensijų ir privataus kaupimo, kas buvo iki šiol, interviu teigė S. Skvernelis.

„Buvo konkurencija, buvo žmonės, kurie dalyvavo antroje pensijų kaupimo sistemoje, jie gaudavo mažesnę „Sodros“ pensiją. Toliau buvo priešinama, kad dalis, - deja, taip ir buvo - „Sodros“ pinigų buvo skiriama privatiems pensijų kaupimo fondams.

Buvo tai, kad beveik 600 tūkst. Lietuvos gyventojų kaupė pensijas žinodami - arba jie nežinojo, bet fondai tikrai žinojo - kad jie nesukaups reikiamos pinigų dalies, tokios dalies, kad galėtų išėję į senatvės pensiją kas mėnesį gauti periodinę išmoką prie „Sodros“ pensijos. Būtų gavę vienkartinę išmoką, gana mažą, ir mažesnę „Sodros“ pensiją“, - kalbėjo premjeras.

Ministro pirmininko teigimu, visi pakeitimai pirmiausiai nukreipti į tai, kad šios pensijos sistemos nebūtų supriešintos, žmonės - niekuo nenukentėtų, o turėtų du finansavimo šaltinius senatvėje, taip pat - paskatas kaupti.

„Suprantu, kad fondai nėra patenkinti, nes jų administravimo mokesčiai, kurie buvo gana dideli, yra mažinami per pusę. Taip pat turime užtikrinti tvarų anuitetų mokėjimą, dėl to koncentruojama ta paslauga į „Sodrą“, taip garantuojant, kad, jeigu koks fondas susidurtų su sunkumais, bankrutuotų, tokios rizikos būtų pašalintos“, - LRT radijui sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Seimas priėmė pensijų kaupimo sistemos pertvarkos įstatymų projektus. Juos dar turi pasirašyti prezidentė, tai turėtų padaryti iki liepos 9 dienos.

Nuo 2019 metų sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“.

Į kaupimo fondą automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. galėtų informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu ir dalyvaus pensijų kaupime iki senatvės pensijos amžiaus.

Automatinio įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Seimas priėmė ir pakeitimus, kuriais atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, o pensijų anuitetų mokėtoja taptų „Sodra“.

Įstatymu įtvirtintos 2 pensijų anuitetų rūšys: atidėtasis pensijų anuitetas ir standartinis pensijų anuitetas. Taip pat bus įtvirtintos vienkartinės ir periodinės pensijų išmokos, kurios būtų paveldimos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jei būtų neišmokėtos dėl gavėjo mirties.

Pertvarkant antros pakopos pensijų sistemą gyventojo įmoka bus 4 proc. nuo darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 3 proc.), o valstybė prisidės 2 proc. įmoka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (po mokesčių pertvarkos - 1,5 proc.). Kaupiantiesiems nemažėtų „sodrinė“ pensija. Šiuo metu kaupiantiems pagal formulę 2+2+2 iš esmės niekas nesikeistų, tačiau kaupiantiems pensijas tik 2 proc. „Sodros“ įmokomis būtų galimybė maksimaliai pagal formulę 4+2 pradėti kaupti per penkerius metus.

Be to, pensijų fondų įkainiai sumažinami perpus - iki 0,5 proc. vidutinės metinės lėšų vertės.

Taip pat centralizuojamas anuitetų mokėjimas, kurį kritikavo privatūs pensijų fondai, teigiantys, kad nelieka prasmės kaupti privačiai, mat pensiją vis vien mokės „Sodra“.

Rūta Grigolytė (ELTA)