Angle down Atgal

S. Jakeliūnas: Švedijoje niekas nesuabejojo, kad skandinavų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas grįžo iš Švedijos, kur susitiko su šios šalies centrinio banko ir finansų inspekcijos vadovais. Pasak S. Jakeliūno, Švedijoje niekas nesuabejojo, kad komerciniai skandinavų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje.

„Visose susitikimuose (Švedijoje. - ELTA) buvo kalbėta apie krizės tyrimą. Niekur nebuvo suabejota tiek pačiu faktu, kad vykdomas tyrimas, tiek pateiktais argumentais dėl Švedijos bankų vaidmens (krizės laikotarpiu. - ELTA). Vyko korektiški pokalbiai. Maža to, buvo pateikta ir papildomos informacijos, o praėjus vos kelioms valandoms po vieno iš susitikimų parlamente buvo atsiųsta ir ta konkreti informacija apie dar vieną tyrimą, 2013 m.“, - Eltai teigė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, kalbos apie manipuliavimą VILIBOR buvo tiek Švedijos parlamente, tiek finansų inspekcijoje.

„Buvo pateikti keli grafikai. Vienas jų, kur individualios kotiruotės bankų skiriasi nuo 7 iki 17,5 proc., atrodo, padarė didelį įspūdį. (...) Mačiau, kad nuščiuvo žmonės Švedijoje pamatę, kokia yra įvairovė kotiruočių ir kuo jos grįstos. Pakomentavau, kad tik paprašius paviešinti bankų kotiruotes, iš karto jos pasikeitė. Tai vėlgi rodo, kad jos galimai didžiąja dalimi yra neobjektyvios. Detaliau apie tai nekalbėjome, bet manau, kad dėmesys bus atkreiptas į tai ateityje“, - Eltai sakė BFK pirmininkas.

Pasak S. Jakeliūno, Švedijos institucijose niekas nesuabejojo tuo, kad skandinavų bankai prisidėjo prie krizės Lietuvoje, o Švedijos centrinio banko vadovas teigė, kad jeigu krizė būtų kilusi Švedijoje, tai Baltijos valstybėms būtų buvę dar sudėtingiau.

„Buvo 50 proc. skirtumas indėlių vietinių su paskolomis, po to pasidarė 90 proc. Akivaizdu, kad pinigai buvo trumpam paskolinti motininių bankų, o po to nebebuvo pratęsiami tie paskolų terminai, ir tie pinigai grįžo sėkmingai į Švediją (iš Lietuvos. - ELTA). Maža to, paskaičiuota, kad dukteriniai bankai sumokėjo palūkanų už tas paskolintas lėšas, kas normalu, bet tie pinigai taip pat kartu su lėšomis iškeliavo į Skandinaviją“, - Eltai teigė BFK pirmininkas.

S. Jakeliūnas sako, kad Švedijoje surinkta medžiaga bus analizuojama BFK komisijos, atliekančios parlamentinį krizės tyrimą, posėdžiuose.

„Su centrinio banko (Švedijos. - ELTA) vadovu kalbėjome ne tik apie krizės tyrimą, bet ir apie platesnes temas. Su juo aptarėme ir Švedijos galimybę kada nors įsivesti eurą, nes mums tai svarbu. Esame euro zonoje, Švedija - ne, o bankai veikia čia švediški. Tai paklausiau, ar čia yra kokios papildomos rizikos elementų, bet dėl euro įvedimo kol kas atsakymas buvo, kad čia yra miręs klausimas Švedijoje, ypač po pastarosios krizės“, - Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, BFK komisija atlieka parlamentinį krizės priežasčių tyrimą. Tyrimo išvadų pristatymas Seime nukeltas iki spalio 31 dienos.

S. Jakeliūnas teigia, kad Lietuvos bankas (LB) netinkamai bendradarbiavo atliekant tyrimą, centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas tai neigia. S. Jakeliūnas taip pat teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl galimų manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į euru.

LB viešai paskelbė su tarpbankinių palūkanų pokyčių analize susijusius dokumentus, kuriuos pateikia parlamentinio tyrimo komisijai. Lietuvos bankas teigė taip darantis, siekdamas išvengti galimų interpretacijų dėl krizės metu vykusių tarpbankinių palūkanų VILIBOR pokyčių. Anot Lietuvos banko atstovų, teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.

BFK jau svarstė pirmąsias išvadas ir konstatuojamajai jų daliai pritarė. BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje. Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių. Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

S. Jakeliūnas Eltai sakė, kad gegužės pradžioje numatyta tęsti tyrimo išvadų rengimą, posėdis greičiausiai vyks gegužės 8 dieną.

Komisijos posėdyje bus derinamos išvados apie tai, kokiomis palūkanomis Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams - viešojo sektoriaus išlaidoms ir balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo sąnaudoms.

Kaip kiek anksčiau Eltai sakė BFK pirmininkas, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje. Iki gegužės 3 dienos laukiama Lietuvos banko atsakymo dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite