REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Spalio 5 d. 10:09

Ruošiantis naujai parodai, moksleiviai išbandė japonišką kaligrafiją bei tapybą tušu

Šiauliai

Fot. J. Kaučikaitė

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt


148567

Lapkričio mėnesį Chaimo Frenkelio viloje bus atidaryta nauja paroda „Materijų skambesys“. Ruošiantis jai ir vykdant to paties pavadinimo projektą, Šiaulių „Aušros“ muziejus rugsėjo mėnesį organizavo japoniškos kaligrafijos bei tapybos tušu (sumi-e) edukacijas moksleiviams.


Foto galerija:

4.jpg
5.jpg
7.jpg
8.jpg
10.jpg
11.jpg
12.jpg
13.jpg
14.jpg
15.jpg

Paroda „Materijų skambesys“ bus skirta konceptualiajai juvelyrikai. Šia paroda „Aušros“ muziejus susies du dalykus: juvelyriką ir tradicinį japonų meną. Idėją pateikti parodą japoniško sodo stiliumi lėmė tai, jog muziejaus rinkiniuose yra saugoma išskirtinė japonų medžio graviūrų kolekcija – viena iš unikaliausių ir vertingiausių muziejaus kolekcijų. Rinkinį sudaro didžiausia Lietuvoje klasikinių japonų Edo laikotarpio graviūrų kolekcija (21 vnt.). Tai Ando Hiroshige’ės, Kikugawa Eizan’o, Utagawa Kunisada’os, Katasushika Hokusai ir kitų autorių kūriniai.
Konceptualiosios juvelyrikos ir tradicinio japonų meno tandemas – puiki galimybė pagilinti žinias apie japonų tradicinius menus ir susipažinti su šiuolaikine lietuvių juvelyrika. Pagrindinė ir vienijanti parodos idėja – gamta, natūralumas, estetika.

Didinant profesionaliojo meno prieinamumo galimybes regione ir bendradarbiaujant su VšĮ „Japonų kultūros namai“ (Vilnius), rugsėjį Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ir Šiaulių dailės mokyklos mokiniams buvo organizuoti kaligrafijos bei tapybos tušu (sumi-e) edukacijos. Menu besidomintys ir papildomai jo besimokantys vaikai susipažino ir išbandė šias specifines meno šakas, kurios padėjo atskleisti jų naujus talentus.

Užsiėmimų dalyviams buvo pristatytos keturios „brangenybės“: tušas, ryžių popierius, tušinė ir teptukas. Sužinoję, kad tušas yra nedidelis, kietas gabalėlis, kurį reikia trinti tušinėje su šlakeliu vandens, kol vanduo tampa juodu ir tinka tapybai, moksleiviai toliau praktikavosis teisingai laikyti, nusausinti, pamerkti ir pakreipti ant popieriaus teptuką. Akcentuoti europietiškos ir japoniškos tapybos skirtumai, atkreiptas dėmesys į piešėjo energijos sulaikymą piešinyje. Išmokę rašyti linkėjimo hieroglifą, sužinoję kiekvieno jame esančio potėpio reikšmę, moksleiviai tapė bambukus su šakelėmis ir lapeliais. Edukacijas vedė VšĮ „Japonų kultūros namai“ projektų vadovė Marija Šimanskaitė.
 

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA