Angle down Atgal

Rumšiškėnai treptelėjo koja. Maža nepasirodė

Vasario 4-osios rytą vos atsibudę ir įsijungę televizorius bei radijo imtuvus Kaišiadorių krašto gyventojai pirmiausiai išgirdo apie Rumšiškes: plačiai ištransliuota žinia, jog didelė dalis miestelio gyventojų sukilo prieš ilgametę seniūnę Eugeniją Genevičienę ir savivaldybės administracijai įteikė skundą su daugiau nei 500 parašų.

„Prieš 20 metų Rumšiškės buvo pripažintos vienu gražiausių Lietuvos miestelių. Dabar vietos gyventojai pastebi, kad jos tampa labiausiai nugyventu miesteliu ir žeria priekaištus seniūnei“, - taip straipsnį „Rumšiškės sukilo prieš seniūnę: priekaištų apstu“ pradeda „Kauno diena“, Rumšiškėms paskyrusi ne tik pirmąjį, bet ir dar du vasario 4-osios numerio puslapius.

Skundas, pasak straipsnio autorės, gimė neapsikentus seniūnijos neveiksnumo: „nerengia projektų, ne visada palaiko bendruomenės iniciatyvas, todėl miestelis nyksta tiesiog akyse“, „nesinaudoja ES struktūrinių fondų galimybėmis, nėra bandoma pritraukti ir privačių lėšų, o vieninteliu finansiniu šaltiniu įvardijamas tik Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžetas“. Skunde priekaištaujama dėl netvarkomų viešųjų erdvių, šaligatvių nebuvimo.

Rumšiškėnai teigia, jog jiems nesmagu prieš gausiai čia atvykstančius užsienio svečius, pasiryžusius aplankyti Liaudies buities muziejų: nėra kur statyti kemperių, nuorodų, kur rasti lankytinus objektus. Tamsiuoju paros metu stinga apšvietimo ir t.t., iš miestelio link Liaudies buities muziejaus tenka bristi apžėlusiu taku...
„Kauno dienai“ seniūnė E. Genevičienė savo ruožtu sako, jog „Ir mes norime Rumšiškių plėtros, tačiau mes galime daryti ne tokį postūmį, kaip įsivaizduoja bendruomenė. Mes priklausomi nuo Kaišiadorių rajono savivaldybės ir jos biudžeto. Kiekvieną kartą susitinkame su savivaldybės administracija ir išreiškiame savo poreikius. Savivalda tai įtraukia į strateginius planus, gauna ES finansavimą ir tada skirsto lėšas. Investicinis skyrius pas mus yra įgyvendinęs šešiolika projektų. Iniciatyvos iš seniūnijos yra daug. Sakome, ką reikia įgyvendinti, tik gal bendruomenei atrodo, kad mums trūksta noro.

Tačiau mes galime padaryti tik tiek, kiek skiria lėšų savivaldybė, nes esame jos padalinys”, – “Kauno dienai” aiškino Rumšiškių seniūnė. Ji teigė, kad rengė planą ir prašė savivaldybės daugiau pinigų, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. „Pasakė, kad biudžetas nesikeis, tai man dabar reikia iš savo sąrašo išbraukti kokius 400 tūkst. eurų. Tada vėl bendruomenė sakys, kad nieko nekovojau, nors mes darome tiek, kiek galime. Tai, kad naktį neįjungtas apšvietimas, taip pat yra to riboto biudžeto dalis. Iš pradžių dar bandžiau per naktį laikyti apšviestas pagrindines gatves, bet sulaukiau gyventojų pasipiktinimo, kad neva tai rūšiuoju žmones ir jie kažkuo išskirtiniai, tad nusprendžiau visoje seniūnijos teritorijoje vienu metu išjungti ir išjungti apšvietimą”, – teisinosi E.Genevičienė“, - rašo „Kauno diena“.

Straipsnyje rašoma, jog tarp seniūnijos ir vietos bendruomenės susikalbėjimo nėra, nors tikslas vienas – miestelio gerovė. Į ją svarų indėlį įnešusi ir Rumšiškių „Kokalnio“ bendruomenė. Neperseniausiai ir „Atspindžiai“ rašė apie gražią miestelio fontano atidarymo šventę. Jis įrengtas bendruomenės pastangomis: rumšiškėnai dalyvavo prekybos centro „Maxima“ skelbtame konkurse ir laimėjo 12 tūkst. eurų, 5 tūkst. eurų prisidėjo rajono savivaldybė, už šiuos pinigus ir bendruomenės talkų dėka atgaivinta miesto puošmena.

Tačiau straipsnyje minima, jog dirbant šiuos darbus kilo sunkumų: norėdami gauti leidimą apžiūrėti Rumšiškių kultūros centro vamzdyną, prie kurio turi būti prijungtas fontanas, žmonės turėjo kreiptis net į rajono savivaldybės merą, nes pačiame centre susitarti nepavyko. Taip pat „Kokalnio“ bendruomenei teko gerokai pakovoti, kol gavo nedidelį kambariuką Kultūros centre. „Patys ieškome rėmėjų, kas dovanos gėlių, jas sodiname, o seniūnija, atrodo, yra kaip atskira institucija, kuri nesidomi, ką veikia bendruomenė. Nenori, kad tos gėlės būtų prižiūrėtos.

Organizuojant miestelio šventę seniūnė nedalyvauja. Jos vienintelė šventė – ataskaitinis susirinkimas, kurio metu visada paskaito tą pačią informaciją, kiek išleido pinigų savo algoms, kiek sumokėjo už apšvietimą ar kelias duobes užlopė, ir viskas“, - bendruomenės narės nuomonę cituoja „Kauno diena“, pateikdama ir seniūnės nuomonę: „Man labai gerai sekasi bendradarbiauti, bet nežinau, ar jiems gerai sekasi bendradarbiauti.

Aš visada juos kviečiu, sakau, kad dalytumėmės poreikiais, nuostatomis. Atrodo, kad labai draugiškai gyvename, bet po to iškyla kažkokie vėjai, gal įsimaišo politinių aspektų ir tada galvoji, kur čia kas nesusikalba tarpusavyje. Mano paštas visiems atviras, gali bet kada parašyti, kokios problemos, galima ir užeiti, pakalbėti”, – pareiškė Rumšiškių seniūnė ir pridūrė, kad neturinti laiko su vietiniais gyventojais bendrauti socialiniuose tinkluose.“

„Kauno diena“ cituoja ir rajono savivaldybės mero Vytenio Tomkaus komentarą, kuriame jis sako, jog „seniai Rumšiškių seniūnei mes turime priekaištų, ją vertiname panašiai kaip ir bendruomenė“, tačiau primena, jog pagal galiojantį valstybės tarnybos įstatymą seniūną galima atleisti iš pareigų dėl drausmės pažeidimų, tuo tarpu surinkti gyventojų parašai nėra pagrindas atleidimui.

Meras pabrėžė, jog ne bendruomenė turėtų eiti pas seniūną, o seniūnas – kviestis, aiškintis. „Jei seniūnas į savo darbą žiūri atsakingai, bendruomenės parašai turėtų būti rimtas signalas“, teigia V. Tomkus, akcentuodamas dialogo, tarpusavio pasitikėjimo būtinybę. Rumšiškėse nėra. „Laukiame audito rezultatų, pagal juos spręsime ir priimsime sprendimus“, pažadėjo jis.

Rajono savivaldybės administracijos direktorius M. Nasevičius, kuriam pavaldūs seniūnai, „Atspindžiams“ taip pat sakė, jog reaguojant į gyventojų skundą Rumšiškių seniūnijoje pradėtas vidaus auditas. – Per visus savo darbo metus nesu pasisavinusi nė vieno seniūnijos reikmėms skirto cento. Kiek lėšų gauname, tiek panaudojame. Žinoma, ir norėtųsi, ir reikėtų, kad jų būtų daugiau, tačiau taip kol kas nėra.

Būna ir liūdna, ir apmaudu, kai dėl lėšų stygiaus turime atsisakyti reikalingų darbų ir sumanymų, tačiau realybė yra tokia. Esame tik struktūrinis padalinys, todėl patys vieni rengti savarankiškų didelių projektų ir pretenduoti į ženklų ES fondų finansavimą tiesiog negalime, tačiau žmonės, matyt, į tai nesigilina. Suprantu, kad visiems norisi gražiai gyventi čia ir dabar, vaikščioti naujai asfaltuotomis gatvėmis, šaligatviais, tačiau ar tai reiškia, kad dėl visko kaltas seniūnas? Labai skaudu, - neslėpė ilgametė Rumšiškių seniūnė E. Genevičienė.

Parengta pagal „Kauno diena“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite