Angle down Atgal

Rudens „dovanos“ – mieguistumas arba nemiga

Užklupus rudens snauduliui, vieni tampame „meškomis“ ir ryte itin sunkiai lipame iš lovos, o kiti, atvirkščiai – iki pat aušros neįstengiame sudėti bluosto. Kaip niūriuoju metų laiku išlikti žvaliems, kalbamės su ajurvedos mokytoja, medike Zita Pakalniene.

Ruduo nėra blogis

Anot ajurvedos specialistės Z. Pakalnienės, natūralu, kad žmogus, kaip gamtos dalis, reaguoja į jos virsmus. Tik nedaugelis žmonių mėgaujasi dargana, lietumi, medžių šakas draskančiu vėju bei kitomis gamtos išdaigomis. Tačiau jeigu žmogus būtų visada linksmas ir nereaguotų į, tarkime, lietų, kažin ar galėtume jį pavadinti visiškai sveiku. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sezoniniai pokyčiai vienaip ar kitaip veikia žmogų – sveika asmenybė esti emociškai spalvinga, tad rudens bijoti nereikia. Anaiptol – tai tinkamas laikas kūrybai, pamąstymui, ramybei, kad galėtume atsinaujinti ir sukaupti naujų idėjų bei planų ateičiai.

Kai negauname saulės šviesos, o rudenį kiekvienas pajuntame jos stygių, sutrinka ne tik tam tikrų hormonų pusiausvyra, bet ir miegas. Tai natūralu, nes žmogaus organizmas tarsi baterija, kuri, nepakankamai įkrauta, pradeda siųsti signalą. Baterijai įkrauti dažnas griebiamės kavos puodelio, saldaus pyrago gabalėlio, kol galiausiai ima skaudėti skrandį.

Dėl šių pokyčių nekaltinkite rudens, anot ajurvedos mokytojos, verčiau pakoreguokite savo mitybą. Nors smegenims reikia gliukozės, tačiau didelis jos kiekis ne visada mums atneša naudos. Anaiptol, tai išjungia tas smegenų ląsteles, kurios paprastai palaiko mūsų budrumą.

Kava suteikia energijos, deja, neilgam, todėl šaltuoju metų laiku kur kas naudingiau gerti žaliąją arbatą. Joje taip pat yra kofeino, kuris žvalina ir suaktyvina smegenų funkcijas. Arbatą paskaninkite medumi, kuriame gausu antioksidantų, fermentų ir aminorūgščių. Medus turi daug energijos suteikiančių angliavandenių. Puikus rytinės kavos pakaitalas – medaus šaukštas, ištirpintas puodelyje vandens.

Vietoje saldžių pyragaičių kur kas naudingiau pasimėgauti citrusiniais vaisiais, tarkime, apelsinais. Tai puikus stipraus antioksidanto – vitamino C šaltinis, gebantis apsaugoti nuo išorės agresorių, taip pat ir šalčio, akimirksniu suteikia energijos.

Dažniau valgykite bananų. Organizmas didelį gliukozės kiekį iš bananų lengvai verčia į sunaudojamą energiją. Valgykite juos žalius arba dėkite į kokteilius, kuriuos pagardinkite imbieru. Imbieras gali suteikti daug energijos. Nepamirškite ir cinamono. Šis pikantiškas prieskonis gerina kraujotaką, suteikdamas energijos visai dienai.

Mieguistumas neturėtų būti juntamas

Tiek daržuose, tiek prekybos centruose apstu daržovių, kurių sezonas kaip tik rudenį: burokėliai, kopūstai, lapiniai kopūstai, moliūgai, morkos, salierai ir kt. Iš jų galima pasiruošti skanių troškinių. Daržovės neapsunkins skrandžio, o jūs jausitės sotūs ir energingi. Daržovių troškinius pagardinkite kalendra, kuri pasižymi antioksidantinėmis, priešuždegiminėmis ypatybėmis bei gerina nuotaiką.

Kuomet norisi bulvių, kur kas naudingiau jas kepti orkaitėje su lupena be riebalų. Makaronus bei kruopas verčiau gardinti neriebiais padažais.

Vienas svarbiausių ginklų, kovojant su mieguistumu, yra judėjimas, todėl rytą efektyvu pradėti nuo mankštos. Tai labai paprastas ir senas metodas, padedantis pakelti darbingumą. Naudingas ne tik lengvas pabėgiojimas, bet ir vandens procedūros.

Moteris sako, kad jeigu mityba subalansuota, įvairi, racione netrūksta pagrindinių maistinių medžiagų, yra atitinkamas miego ir poilsio režimas, mieguistumas neturėtų būti juntamas.

Kuo patalynė šviesesnės spalvos, tuo sunkiau užmigti

Kol vieni saldžiai miega, kitus kankina nemiga. Tai priklauso nuo kiekvieno mūsų centrinės nervų sistemos ypatumų. Nemigos kankinami žmonės dažnai yra nedarbingi ir nejaučia gyvenimo džiaugsmo. Sumažėja atsparumas peršalimo bei infekcinėms ligoms – juk miegas apsaugo mus nuo pervargimo ir persitempimo, atstato jėgas.

Ajurvedos specialistė sako, kad, užklupus nemigai, pirmiausia reikėtų pasirinkti miego laiką: eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu. Miegamasis turėtų būti skirtas tik miegui, todėl jame nelaikykite televizoriaus. Užmigti reikėtų iki vidurnakčio. Naktį nepatartina žiūrėti į laikrodį, tuo tik sureikšmintumėte faktą, kad atsibundante tokią ar tokią valandą.

Pravartu susikurti malonų pasiruošimo miegui ritualą, tarkime, pasivaikščioti prieš miegą, jeigu pasirinkote paskaityti, skaitiniai prieš miegą turi būti lengvo turinio.

Dar Hipokrato laikais visi žinojo, jog geram miegui būtina pasirūpinti tinkama temperatūra, drėgnumu bei raminančiomis spalvomis miegamajame. Kuo vėsiau, tuo kiečiau žmogus miega. Kambaryje, kuriame miegame, turėtų būti 16–18 laipsnių šilumos, todėl prieš miegą patalpą būtina išvėdinti. Jei namuose labai sausas oras, verta radiatorius užkloti šlapiu audiniu – sausame ore mes miegame blogiau.

Kuo kambario sienos ir patalynė šviesesnės spalvos, tuo sunkiau užmigti. Prieš lipdami į lovą, pasirūpinkite, kad kojos būtų šiltos.

Dienos rūpesčius pasistenkite palikti už miegamojo durų, verčiau skaičiuokite avis – šis senas patarimas, anot moters, psichologiniu požiūriu yra labai teisingas, nes leidžia sutelkti dėmesį į šalutinį dalyką ir atsiriboti nuo savo būsenos.

Jeigu mėgstate sportuoti, mankštinkitės ne mažiau kaip tris valandas iki miego, tai pagerina miego kokybę.

Negerkite kavos ir stiprios arbatos antroje dienos pusėje. Prieš miegą verčiau nerūkyti.

Jeigu nepavyksta užmigti, nerekomenduojama atsikelti ir užsiimti kokia nors veikla. Verčiau pagulėkite – tegul ilsisi kūnas, nes jeigu nesiilsi galva, vadinasi, ji nepavargo. Visiška nemiga – itin retas reiškinys.

Jeigu pastebėjote, kad visos jūsų išbandytos priemonės miegui sužadinti nepadeda, išsiaiškinkite nemigos priežastį. Paaiškėjus, jog tai somatiniai susirgimai, pagalbos kreipkitės į gydytoją.

Iš gero gyvenimo niekas mylėti savęs nepradeda

Mūsų organizmo ištekliai nėra begaliniai, o visų pasaulio pinigų gyvenime taip pat neįmanoma uždirbti. Rūpinantis savo sveikata, pravartu prisiminti, jog pervargimas sukelia emocinį stresą bei įtampą, o pastarieji veiksniai greitina išeminės širdies ligos vystymąsi, t. y. didina infarkto, insulto riziką, skatina kraujospūdžio sutrikimus bei su jais susijusias pasekmes, gali sukelti nerimo sutrikimų, depresiją, sutrikdyti cholesterolio apykaitą. Nuovargis mažina imunitetą, todėl žmogus gali dažniau ir sunkiau sirgti peršalimo ligomis. Apmaudu, tačiau realybė tokia, kad iš gero gyvenimo niekas mylėti savęs nepradeda. Dažniausiai tai įvyksta, priėjus kraštą, neretai tai būna rimta liga.

Mylėti save, anot medikės, geriausia pradėti nuo fizinių dalykų, jie paprasčiausi. Tiesiog reikia dažniau atkreipti dėmesį į save, pasirūpinant, ar gerai pailsėjote, ar valgėte tai, ką norėjote, ar pajudėjote tiek, kiek reikia. Ar pabūnate kasdien gryname ore bent dvidešimt minučių, o šviečiant saulei – dar ilgiau? Šaltuoju metų laiku pravartu dažniau prisiminti teisingą posakį: „Nėra blogo oro, yra tik blogi drabužiai.“ Atrodo, tai labai paprasta, tačiau daugeliui žmonių tai kartu labai sudėtinga.

Reikia išmokti gebėti pajausti savo organizmo biologinį laikrodį, kuris fiksuoja pakitusią dienos trukmę. Biologinis laikrodis mums nurodo, kada eiti miegoti, kada pabusti, be to, jis labai svarbus daugeliui organizmo sistemų – reguliuoja hormonų veiklą, temperatūrą, medžiagų apykaitą ir nuotaiką.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite