Laiko išbandyta

Levanda yra kilusi iš Viduržemio jūros kraštų, kalnuotų teritorijų, kur ji auga saulėtoje, akmeningoje aplinkoje. Dabartiniu metu levandos dėl savo įstabaus kvapo bei naudos žmogaus sveikatai auginamos ne tik Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Lietuvoje. O Australijoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, levandomis rūpintis nereikia, jos auga kaip laukiniai augalai, nes čia yra tinkamiausios gamtinės sąlygos.

Krikščionys levandoms priskyrė stebuklingų galių – Jėzaus drabužėlius Marija džiovindavusi ant levandų krūmelio, tad tikintieji rišdavo iš jų kryželius ir juos kabindavo virš durų, tikėdami, jog tokiu būdu namus galima apsaugoti nuo piktųjų dvasių.

Senovės egiptiečiai levandas naudojo mumifikuoti mirusiųjų kūnus. Graikai levandų žiedais kvėpindavo kambarius, o romėnai levandą padarė viena brangiausių medicinos priemonių turguose. Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu levandos buvo auginamos vienuolynų soduose šalia kitų vaistinių augalų, nes jau tuomet buvo žinomos jų antiseptinės savybės.

XVII a. Londone mėgiamos levandos daugelį išgelbėjo nuo maro, o XVI a. dėl šių augalų Prancūzijoje buvo išvengta choleros. XVI a. žolininkai levandos kepurėles rekomenduodavo norintiems išsiskirti protiniais sugebėjimais. Per pirmąjį pasaulinį karą kai kurių valstybių vyriausybės savo piliečių prašė rinkti soduose augančias levandas, kad jų aliejumi galėtų gydyti kareivių žaizdas.

Prancūzijos ir Anglijos karalių rūmuose levandų įmaišydavo į meilės gėrimus. Iki XIX a. merginos vestuvių išvakarėse maudydavosi levandos žolelių vonioje, kad meilė būtų tvirta.

Levandų kvepalais, kuriais galėjo puikuotis tik labai turtingos europietės, buvo galima mėgautis jau XIV a. Vengriškasis vanduo, vadinamasis ankstyvasis parfumerijos kūrinys, dvelkė levandomis ir rozmarinais. Buvo tikima, kad šis skystis padeda išsaugoti jaunystę. Romantišką versiją vėliau paneigė mokslininkai, nustatę, kad pati gamta sukūrė šį derinį iš 180 komponentų.

Siūlomas gėris neišmatuojamas

Kvepia visas levandos augalas nuo stiebo, lapų, žiedų ir sėklų švelniais medienos pustoniais, tad puikiai tinka norint atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Dar senovėje į pagalves būdavo pridedama levandos žiedų, kad nuvargę galėtų greičiau užmigti.

Iš tiesų, tyrimais įrodyta, kad levandos kvapas mažina nervų sistemos aktyvumą, padeda atsipalaiduoti, pagerina miego kokybę. Tiesiog pasisiūkite maišelį ir į jį priberkite levandos džiovintų žiedų.

Maišelį galite laikyti komodos stalčiuose ar spintos lentynose, tuomet drabužiai dvelks švelniu kvapu, o kandys ir kiti nepageidaujami kenkėjai aplenks šilkinius, vilnonius, kailinius drabužius. Jeigu maišelį pasisiūsite iš organzos, sklis ne tik kvapas, bet ir matysis augalo violetiniai žiedai. O tai juk veiksminga, magiška spalva. Dieviška violetinė spalva yra nuotakų pamėgta spalva.

Džiovinti levandos žiedai puikiai tinka gaminant muilą, kūno šveitiklius

Jeigu ruošiate levandų žiedų vonią, joje nerekomenduojama kaitintis. Kūno temperatūros vanduo, kvepiantis levandomis, atgaivina kūną ir mintis prieš miegą, padeda geriau pailsėti ir ramiau miegoti. Tereikia 100 g levandų žiedų užpilti 1 litru verdančio vandens ir palaikyti 10 minučių. Nuovirą nukošti ir supilti į vonios vandenį.

Norintiems sumažinti nerimą ir įtampą tereikia įmasažuoti keletą levandos esencijos lašelių ant pulso čiuopimo taškų.

Gydomosiomis savo galiomis augalas ėmė garsėti 1910 m., kai prancūzas chemikas savo laboratorijoje skaudžiai nusideginęs ranką apliejo ją eteriniu levandų aliejumi, norėdamas atvėsinti odą. Aliejus greitai užgydė odą, nepalikdamas ant jos jokio rando. Levandų eterinis aliejus itin stiprus antiseptikas, todėl juo galima gydyti nudegimus nuo saulės. Tinka visų tipų odai, o svarbiausia, jį galima tepti neskiestą.

Ypač tinka turintiems riebią odą, nes veiksmingai reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, šalina odos blizgesį, sutraukia poras. Aliejus tinka, kai oda šerpetoja, yra paraudusi nuo uždegimo, senstančiai odai.

Jeigu jus vargina pleiskanos ir pavargote klaidžioti šampūnų gausybėse, pamėginkite į pagalbą pasitelkti levandų aliejų. Keletą levandos esencijos lašų įvarvinkite į vandenį, kuriuo skalausite plaukus, o perskalavę galvos odą pamasažuokite levandų eteriniu aliejumi.

Levandų žieduose apstu taninų, flavanoidų, fitosterolių ir kitų medžiagų, tad jie puikiai tinka arbatai vietoj raminamųjų vaistų. Tereikia valgomąjį šaukštą levandų žiedų užpilti puodeliu verdančio vandens, palaikyti apie 10 minučių, perkošti, pagardinti medumi ir gerti. Tokia arbata tinka peršalus, kai skauda gerklę, palengvina įveikti klimakterinį laikotarpį, reguliuoja menstruacinį ciklą, puikiai skaido riebalus. Arbatą galima pagardinti mėtos ar melisos lapeliu. Tokią arbatą naudingiau gerti vakare, prieš miegą.

Levandų aliejus puikiai dera su dauguma aliejų: citrusinių vaisių, ramunėlių, apelsinų, kardamono, snapučių eteriniais aliejais. Sumaišius juos gaunama nuostabi kvapų dermė, kuri patinka daugeliui moterų, suteikia kūnui žvalumo ir energijos.

Studijuojantiems ar protinį darbą dirbantiems žmonėms moteris siūlo užlašinti keletą lašų levandų aliejaus ant odos. Tai padeda susikoncentruoti ir sutelkti dėmesį. Norint tiesiog pasikelti sau nuotaiką papurškite gryno levandų aliejaus kambaryje ir giliai įkvėpkite. Raumenys atsipalaiduos, tad jūs pasijusite daug geriau.

Daugelio šalių kulinarai levandomis gardina padažus, troškinius, salotas. Moteris siūlo pamėginti levandų žiedais pagardinti rūkomą žuvį, o jeigu kepate mėsą ant grotelių ar iešmų – įmeskite džiovintų levandos žolelių ant anglių – kepinys jus nustebins savo išskirtiniu skoniu. Levandos puikiai tinka papuošti kepiniams iš miltų, aromatizuoti cukrų ir net druską. Levandų žiedai – puikus prieskonis – itin dera su kmynais, šalavijais, čiobreliais.

Kad ir kokios ypatingos būtų levandos, kaip ir kiekviena žolė, turi savo sudedamųjų dalių, kurios gali paskatinti nepageidaujamų poveikių, netinkamai sureaguoti su kitomis žolėmis arba vaistais, tad gamtos dovanas reikia vartoti apdairiai, nepabijant pasitarti su specialistais.