Rimšėje mokėsi rišti verbas

Utena
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šv. Velykų laukimas prasideda nuo Verbų sekmadienio. Nuo seno tikėta, kad verba turi ypatingų galių, todėl šventintos verbos jokiu būdu negalima tiesiog išmesti. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Verbų sekmadienį ankstų rytą skubama su verba išplakti šeimos narius, kad jie būtų sveiki. 

Belaukiant Verbų sekmadienio, IRKC Rimšės padalinyje vyko edukacinė virtuali pamokėlė su Rimšės krašto gyventoja Elvyra Černiuviene. Šia lietuvių tautodailės šaka Elvyra susidomėjo prieš daugelį metų. Moters meniškai surištos verbos ne kartą eksponuotos parodose „Aukso vainikas“.

Verbos – dirbiniai iš sausų augalų, kaip tikima, saugantys nuo ligų, perkūnijos ir kitų nelaimių. Augalai verboms renkami įvairiu metų laiku, kadangi nuo jų rinkimo laiko labai priklauso augalų išvaizda ir spalva. Dalį augalėlių verbų rišėja sėja darželyje ir šiltnamyje. Verbų rišimui naudojami rugiai ir avižos, taip pat sėjami savo laukuose.

Prie 30–60 cm ilgio lazdelės pririšami  natūralūs bei dažyti įvairiaspalviai augalai. Rišant  verbas naudojami paprasti įrankiai: peilis, žirklės ir siūlas. Rišti pradedama nuo viršūnes. Augalų kuokšteliai dedami aplink stiebelį ir vyniojant siūlą pritvirtinami. Suformavus viršūnę, prie jo guldomi žiedai ir renkamas raštas. Verbų rišėja labai vertina vadinamąsias karališkas verbas, nes rišami aplinkui lazdelę sulenkti motiejukai primena karūnėles. Kai rugių varpos ar motiejukai pritvirtinami skirtinguose lazdelės šonuose, verbos įgauna eglutės pavidalą. Iš sulenktų varpų ar motiejukų sukuriami ažūriniai raštai.

Svetlana Panavienė, IRKC Rimšės padalinio kultūros ir laisvalaikio organizatorė specialistė