Angle down Atgal

Režisierius Artūras Areima kviečia atsisveikinti su spektakliu „Kasykla” online

Šį penktadienį, 21 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras savo Facebook paskyroje kviečia stebėti ypatingą online transliacijos premjerą. M. Walczako „Kasyklos” peržiūra kartu bus ir atsisveikinimas su spektakliu, užėmusiu ypatingą vietą teatro repertuare. Taigi, žiūrovai online turės galimybę dar kartą pamatyti šį Artūro Areimos režisuotą spektaklį, kuris, galima sakyti, tapo „naujuoju teatro veidu”. „Kasyklos” premjera įvyko 2017 m. Spektaklis ir jame vaidinatys aktoriai yra įvertinti įvairiais prizais. 2017 m. teatrų festivalyje „Com•media” (Alytus, Lietuva) M. Walzcak „Kasykla” pelnė geriausio festivalio spektaklio apdovanojimą.

Paprašėme režisieriaus Artūro Areimos pasidalinti mintimis apie spektaklį:

"Spektaklis „Kasykla” man svarbus dėl dviejų priežasčių: pirma, dėl pjesės autoriaus Michało Walczako asmenybės (jis buvo pirmasis dramaturgas su kurio kūryba kaip režisierius startavau teatre). Jis man yra artimas savo mąstysena ir temomis, apie kurias jis kalba scenoje ir spektaklio proceso metu. Su M. Walczaku Šiauliuose pirmą kartą gyvai ir susitikome. Nuo to laiko artimai bendraujame ir sukūrėme dar vieną ryškų bendrą kūrinį – spektaklį “Mūsiškiai”. Antroji priežastis yra faktas, kad „Kasykla” buvo pirmasis mano spektaklis gimtajame mieste - Šiauliuose.
Šiuo spektakliu, norėjau pabudinti, paerzinti, pažadinti teatrą iš miego būsenos, įleisti “nuodų” į sustingusį teatro repertuarą, parodyti žiūrovui, kad teatras gali būti gyvesnis, žaismingesnis, įdomesis, nebūtinai toks rimtas, tradicinis, o labiau -postmodernus, postdraminis. Norėjau sumažinti meninę takoskyrą tarp provincijos ir Vakarų Europos teatro.
Nežinau ar pavyko visus siekius ir planus įgyvendinti, bet tikrai žinau, jog “nuodai” kažkiek suveikė. Pastebėjau, kad teatras jaunėja, tapo kūrybiškesnis, drąsiau "parazituojantis". Gaila, kad “Kasykla” taip greitai užgęso. Matyt, tai įvyko dėl teatro rekonstrukcijų ir kitų įvairių vidinių priežasčių. Nors vėliau dar buvo bandoma jį atgaivinti, bet greičiausiai, jau buvo per vėlu. Dabar galvoju, jog, tai, kas buvo reikia palikti praeičiai ir, žiūrint spektaklio įrašą, – prisiminti jį dar kartą ir gražiai atsisveikinti.
„Kasykla” pasakoja apie keistą, liūdną miestą, kuriame niekada nevyko nieko įdomaus, ypač tada, kai mieste uždarė kasyklą. Miesto gyventojams, netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio, atsiskleidžia neišsipildžiusios svajonės ir troškimai. Ši situacija leidžia pažvelgti į savo gyvenimą tarsi iš šalies, atskleidžia miesto gyventojų beviltišką įstrigimą kasdienybės rutinoje. Man asmeniškai buvo labai svarbu ne kiekvieno atskiro personažo vertė, bet personažų santykiai su kitais sistemos nariais ir pačiu miestu. Galvojau apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų ir pats miestas daro įtaką bendruomeniškumui. Šiame spektaklyje, norėjau parodyti, kas glūdi paviršiuje, ir kas slypi giliau. Parodyti tai, kad mes esame tobulai išmokę gyventi paviršiuje, o pasitaikančias duobes stengiamės apeiti".

VŠDT informacija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite