Medicinos direktorė ir ligoninės rezidentūros bazės vadovė Vaiva Makštutienė teigia, jog ligoninėje rezidentams galimybių dirbti realų praktinį darbą daug. Artūro STAPONKAUS nuotr.
Angle down Atgal

Rezidentai Šiaulių ligoninėje: svarbūs, laukiami ir reikalingi

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kasmet praktinių įgūdžių semiasi būsimieji gydytojai – rezidentai. Ligoninėje darbo daug, tad būsimieji gydytojai savarankiškai gydo ne tik psichikos problemų varginamus pacientus, bet ir skiria vaistus, operuoja dėl kūno ligų medikų pagalbos atvykusius ligonius. Ligoninės medicinos direktorė, ligoninės internatūros ir rezidentūros bazės vadovė Vaiva Makštutienė spaudos konferencijoje sakė, jog gydymo įstaigai, stokojančiai specialistų, kiekvienas rezidentas reikalingas, svarbus, laukiamas, gerbiamas ir mylimas.

Praktikinio darbo - daug

Respublikinė Šiaulių ligoninė yra Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūros ir internatūros mokymo bazė. Kad gautų šį vardą gydymo įstaiga turi atitikti daugelį reikalavimų: turėti aukštos kvalifikacijos gydytojų, būtinos medicinos įrangos, būsimiesiems gydytojams suteikti tyrimo ir gydymo galimybes. Internatūros ir rezidentūros bazės vadovė, Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė teigė, jog galimybių dirbti praktinį darbą rezidentams galimybių daug.

Ligoninėje rezidentūrą atlieka jaunesnieji ir vyresnieji rezidentai – dar ne gydytojai, bet jau ir ne studentai. Jaunesnieji rezidentai semiasi chirurgijos, vidaus ligų ir psichiatrijos praktinių įgūdžių. Vyresnieji rezidentai, mokslus krimtę vienuolika metų, dvyliktais studijų metais praktikoje įtvirtina kardiologijos, gastroenterologijos, ginekologijos, psichiatrijos, chirurgijos ir vidaus ligų specialybių teorines žinias, įgytas aukštojoje medicinos mokykloje.

„Ligoninėje rezidentai laukiami, nes gydytojų labai trūksta. Atvykstantiems sudaromos geros darbo sąlygos, apgyvendinami bendrabutyje“, - spaudos konferencijoje kalbėjo gydytoja V. Makštutienė ir patikino, jog gydymo įstaiga atitinka visus praktiniam būsimųjų gydytojų mokymui keliamus reikalavimus: yra pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, diagnozuojama ir gydoma įvairių atvejų, puikiai aprūpinta diagnostinė bei gydomoji bazė. Tad rezidentai ligoninėje įgyja reikiamos patirties, jiems suteikiamos galimybės diagnozuoti ir gydyti įvairius klinikinius atvejus.

Ir operacinėje, ir prie ligonio lovos

Kardiologijos rezidentūra Respublikinėje Šiaulių ligoninės internatūros ir rezidentūros bazėje – jauniausia, vos prieš dvejus metus pradėti ruošti kardiologijos specialistai. Pasak Širdies ir kraujagyslių centro vadovės dr. Noros Kupstytės-Krištaponės, rezidentų mokymui yra visos galimybės, nes centras aprūpintas viskuo, ką privalo turėti tretinio lygio širdies ir kraujagyslių ligų gydymo įstaiga.

„Atlikti rezidentūrą centre – unikali proga, nes rezidentas gali jėgas išmėginti ir prie ligonio lovos, ir operacinėje“, - sakė N. Kupstytė-Krištaponė.

Teikiamų paslaugų įvairovė Širdies ir kraujagyslių centre taip pat labai didelė, nes kardiologijos pagalba teikiama viso Šiaulių regiono gyventojams, tad darbas beveik niekuo nesiskiria nuo kardiologų darbo Kauno klinikose.

Į spaudos konferenciją centro vadovė atskubėjo drauge su rezidentu Ali Aldujeli, kuriam kaip tik baigėsi paros budėjimas. Tačiau nuovargis pradedančio gydytojo dar neįveikė, nors trūkstant medikų dirbti tenka ir už du ar net tris kolegas. Rezidentas pasakoja, jog teko diagnozuoti ir širdies ritmo sutrikimus, ir infarktą.

„Kad taptum kardiologu, reikia labai daug darbo, užsispyrimo ir atsakomybės. Tai praėjome kiekvienas, nes kardiologija, ne ta specialybė, kurios galima išmokti iš knygų ar vaikščiojant gydytojui iš paskos. Gydytojui tenka daug atsakomybės, tenka priimti daug greitų sprendimų, nes ligos dažniausiai ūmios“, - patikina vadovė ir priduria, jog tam ligoninėje galimybės puikios, o rezidentai mokomi individualiai, šalia visada yra patyręs specialistas.

Daugiau pasitikėjimo ir sunkesnės būklės ligonių

Vyresnysis rezidentas Ali Aldujeli medicinos studijas pradėjo Airijoje, kur gimė ir užaugo airės ir libaniečio šeimoje. Pagal studentų mainų programą „Erasmus“ Ali prieš pustrečių metų atvyko mokytis į Kauno sveikatos mokslų universitetą trims mėnesiams. Ali čia taip patiko, kad nusprendė tęsti studijas Lietuvoje. Tai todėl, kad trumpesnė rezidentūra, nei Airijoje, o praktikos studentai įgyja daug daugiau.

„Airijoje rezidentas pirmus dvejus metus gali tik apklausti pacientą, surinkti anamnezę, o skirti gydymo, spręsti klinikinių situacijų negali. Čia – kiek kitaip, nes su gydytojais tariamės, diskutuojame kaip diagnozuoti ir gydyti, ir tai yra puiki patirtis“, - pastebi Ali.

Per metus kitatautis išmoko kalbėti ir net rašyti lietuviškai, tad ne tik puikiai bendrauja su pacientais, bet ir pats pildo ir pacientų ligos epikrizes.

Rezidentūrą Ali teko atlikti ir Kauno klinikose, patirtimi pasidalina ir su draugais, praktiką atliekančiais Vokietijoje, Airijoje. Šiose šalyse, pastebi būsimasis gydytojas, rezidentūra ilgesnė, tačiau Šiauliuose praktinės veiklos daugiau. Jaunas specialistas pastebi, jog ir sunkios būklės ligonių Šiauliuose daugiau, negu Kaune. „Gal dėl to, kad mažiau rūpinasi savo sveikata, negeria vaistų“, - sako jaunasis kardiologas.

Paklaustas, ar gavęs diplomą planuoja atvykti į Šiaulius, A. Aldujeli neskuba žadėti, tačiau pripažįsta, jog norėtų dar metus ar dvejus padirbėti, nes įgytų daugiau patirties. Tai nudžiugina ir centro vadovę, nes gydytojų kardiologų trūksta.

„Labai smagu, kad Kauno klinikos sutinka bendradarbiauti, kad pasitiki mumis ir nuolat ligoninėje gali dirbti du-trys rezidentai. Tai yra ir didelė parama, ir įvertinimas“, - sako kardiologų rezidentūros vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė.

Pagarbos ir pasitikėjimo nestinga

Psichiatrijos klinikoje dirbančios trys rezidentės - Gintarė Žukauskaitė, Kristinas Rosickaitė ir Vilija Navickienė – didelė paspirtis klinikos gydytojams, kurių darbo krūviai dėl specialistų stokos tikrai nemaži.

Psichiatrijos klinikos I psichiatrijos skyriaus vedėja, rezidentų vadovė Romualda Ališauskienė sako, jog nuo 2011 metų gydymo įstaigoje pradėtas rezidentų mokymas. Tam ypač pasitarnavo šviesios atminties psichiatro, ligoninės vadovo Eugenijaus Mikaliūno dėka ligoninėje pradėta taikyti psichosocialinė reabilitacija. Duris atvėrė ir psichosocialinės reabilitacijos skyrius, kuriame sukaupta patirtis ypač praverčia būsimiesiems psichiatrams, gydymo įstaigoje patirties besisemiantiems kasmet nuo rugsėjo iki birželio mėnesio.

Patyrusi specialistė neslepia, jog rezidentų buvimas gydymo įstaigoje naudingas ir patyrusiems gydytojams, nes užsimezga abipusis bendradarbiavimas, atnaujinamos akademinės žinios, plečiamas akiratis.

Tačiau dirbti Psichiatrijos klinikoje, pasak R. Ališauskienės, nelengva ir jauniems, ir patyrusiems specialistams. Rezidentų vadovė pastebėjo, jog psichiatro specialybė nedėkinga. Dažniausiai šios srities specialistai sulaukia pacientų priešiškumo, net psichologinio smurto. Psichikos ligoniai retai suvokia savo problemą, todėl priešinasi gydymui, neslepia agresijos. Psichologiškai sunkiai dirbančius specialistus neretai ištinka profesinio perdegimo sindromas, bet pagalbos patys medikai sulaukia retai. Užsienyje su gydytojais, patiriančiai psichologinių problemų darbe, dirba psichologai, o Lietuvoje tokios patirties nėra.

Jaunosios psichiatrės neslepia, jog nemažai kolegų planuoja dirbti užsienyje ne tik dėl psichologinės pagalbos, bet ir dėl mažesnių krūvių bei didesnių atlyginimų, psichologiškai palankesnės darbo aplinkos.

Spaudos konferencijoje dalyvavusios rezidentės Gintarė Žukauskaitė ir Kristina Rosickaitė džiaugėsi, jog rezidentūrą atlieka Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, nes turi daugiau galimybių imtis praktinio darbo, bendravimo su pacientais. Merginos pastebi, jog kaip ir Kauno klinikose, gali atlikti visus pažangius tyrimus, tačiau kolektyve psichologinis klimatas bei požiūris į rezidentus - malonesnis.

Vyresnioji gydytoja rezidentė Kristina Rosickaitė gimusi ir užaugusi Kaune, tačiau mieliau rezidentūrą renkasi Šiauliuose, kur neišvengia ir sunkumų.

„Atveža į ligoninę psichozių kamuojamus pacientus, psichomotoriškai sujaudintus, dažnas padauginęs alkoholio. Per budėjimą tokių būna ne vienas, tad kyla grėsmė mediko saugumui, nes pacientai plūstasi, įžeidinėja, spjaudosi“, - dalinasi patirtimi rezidentė K. Rosickaitė ir pastebi, jog klinika dažnai atlieka išblaivinimo įstaigos paslaugas, ko neturėtų daryti.

Šiaulietė Gintarė Žukauskaitė pastebi, jog liginant pacientus su besigydančiais Kauno klinikose, Šiauliuose daugiau vienišų, apleistų, daugelį metų sergančių psichikos ligomis. Teko gydyti šizofrenija sergančius 20-30 metų, tad gali pamatyti ir ligos dinamiką, nes tie pacientai yra visai kitokie, nei tie, kurie susirgo neseniai.

Dėl ateities rezidentės nesibaimina. Merginos sako, jog psichiatrų stinga visose šalies psichikos sveikatos gydymo įstaigose, būsimos gydytojos domisi ir galimybe dirbti užsienyje, kur išvažiuoja nemažai Kauno klinikų geriausių psichiatrų, pavargusių nuo per didelių krūvių.

Rezidentės pastebi, jog nemažai jų kolegų dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdyje bei Jaunųjų psichiatrų asociacijoje bei aktyviai diskutuoja dėl gydytojų darbo sąlygų gerinimo bei atlyginimo kėlimo. Išsprendus šias problemas gydytojai apie migraciją galvotų mažiau.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite