Angle down Atgal

Restorano apžvalga: „Narushi“

Kelias link naujo japoniškos virtuvės restorano „Narushi“ mane veda į Vilniaus stoties rajoną. Mažytę, tačiau pilną Japonijos skonių erdvę atradau Halės turgaus pašonėje.

Pastaraisiais metais Vilniaus gero maisto žemėlapis gerokai išsiplėtė. Kokybiškų maitinimo įstaigų jau kurį laiką galima atrasti ne tik miesto centre, bet ir kiek atokesniuose rajonuose. Galbūt todėl aš visai nenustebau, jog kelias link naujo japoniškos virtuvės restorano „Narushi“ mane veda į Vilniaus stoties rajoną. Mažytę, tačiau pilną Japonijos skonių erdvę atradau naujai atgimusio Halės turgaus pašonėje.

Nemeluosiu, visai nesitikėjau, jog taip neseniai duris atvėręs „Narushi“ jau tapo vilniečių ir miesto svečių numylėtiniu. Patekusi į nedidelio kambario dydžio restorano erdvę sužinojau, jog laisvų vietų, net ir vėlyviems pietums, tą dieną jau nebėra. Tačiau maloni padavėja pasiūlė vizitą atidėti vakarui ir pakvietė užsukti 21val. Nors pietų planą ir teko pakeisti, atvykti vėlyvai vakarienei norėjosi ne mažiau.

Sugrįžus čia trečiadienio vakarą, „Narushi“ erdvė išties buvo prisipildžiusi japoniško maisto ragautojų, tačiau keletas laisvų vietų ant aukštų kėdžių prie baro ir prie atskiro nedidelio staliuko užimtos nebuvo. Kad ir kaip patogu valgyti prie atskiro stalo, esant galimybei, niekada nepraleidžiu progos maistą ragauti stebint jo gaminimo procesą iš arti. Tokią pramogą atrasite ir „Narushi“, nes du japoniškos virtuvės meistrai patiekalus ruošia priešais lankytojų akis - tiesiai už baro įrengtoje sushi „manufaktūroje“.

Kaip visuomet, pirmiausia, peržvelgiu meniu. Jame - daugybė „liežuvį laužančių“ japoniško maisto pavadinimų, tačiau situaciją lengvina lietuviški užrašai, kuriuos tikrai rasite „Narushi“ valgiaraštyje. Kad ir kaip sunku išsirinkti, nuo ko pradėti, nusprendžiame paragauti visuomet apetitą sužadinančių tigrinių krevečių tempuroje.

Užkandžių skiltyje dar įrašytos garuose virtos sojos pupelės, traškūs kalmarai, „wakame“ salotos. „Narushi“ taip pat siūlo paragauti įvairių japoniškų sriubų, tačiau bene didžiausias dėmesys čia skiriamas šviežiai žuviai ir ryžiams. Plačiausias pasirinkimas - „maki“ skiltyje, todėl nusprendžiame paragauti „Philadelphia maki“ su deginta lašiša, sūriu, salotomis, „tenkatsu“ ir „unagi“ padažu.
Dar išsirenkame „nigiri“ su sviestažuve, ponzu, marinuotais svogūnais ir „gunkan“ su lašiša, aštriu padažu bei „shichimi“ pipirais. Pripažinsiu, ir man šie pavadinimai nebuvo patys lengviausi, tad jei šiai japoniškai vakarienei restorane „Narushi“ prireiks papildomo pasiruošimo, Japonijos įkvėptą valgiaraštį rasite „Narushi“ Facebook paskyroje.

Maisto ilgai laukti neteko. Po maždaug dešimties minučių, padavėja pristatė tempuroje keptas traškias tigrines krevetes su „kimchi“ padažu. Estetinis patiekalo vaizdas nebuvo išskirtinis, tačiau nurijusi pirmąjį kąsnį supratau, jog tai - tikrų profesionalų kūrinys. Tempuros plutelė buvo itin plona ir labai maloniai traški. Tigrinės krevetės - išties karališkos: sočios ir sultingos. Šią nepriekaištingą tekstūrų ir skonių harmoniją dar pagerino švelniai aštrus padažas. Tokio patiekalo tikrai pakaks lengvam paskanavimui dviems. Tačiau ieškantiems ne tik skonio, bet ir sotumo, rekomenduoju užsisakyti individualią porciją.

Vėliau japoniškos virtuvės meistrai pateikė „gunkan“ ir „nigiri“. Viena patiekalo porcija - du atskiri „bokšteliai“, tad dviese pasidalinome po du skirtingus kąsnelius: vieną „gunkan“ ir vieną „nigiri“.
Pirmiausia paragavau „gunkan“ su lašiša, o tuomet - „nigiri“ su sviestažuve. Atrodė, jog „Narushi“ su kiekvienu nauju patiekalu pelno vis daugiau ir daugiau mano simpatijų. Žuvis buvo tokia šviežia, jog kartu su ryžiais tirpte tirpo burnoje. Nenorėjau nieko pridėti ar atimti. Skonių balansas, rodosi, išieškotas ir išgrynintas iki skrupulų.

Galiausiai, atėjo eilė paragauti degintos lašišos „maki“, kuriuos rekomenduojama skanauti tik su lašeliu sojos ir marinuotu imbieru. Nieko nebenustebinsiu pasakydama, jog šis patiekalas buvo neprilygstamai gardus. Tekstūros ir skoniai, kurie susitiko burnoje, buvo daugiau nei galėjau įsivaizduoti, keliaudama vakarieniauti į „Narushi“.

Apibendrinus šios vakarienės patirtį, galiu teigti, jog mane sužavėjo ne tik nepriekaištingas japoniškų patiekalų skonis, bet ir kruopštus maisto pateikimas, virtuvės meistrų miklumas ir profesionalumas, ragautų ingredientų šviežumas bei kokybė. Dideliu pliusu vertinu ir tai, jog restorane patariama vengti pernelyg didelio kiekio sojos, kuri, naudojama nesaikingai, užgožia šviežios žuvies skonį.

Taigi, netikėtai „Narushi“ pietus iškeitusi į vakarienę, tokiu sprendimu likau net labai patenkinta. Manau, jog ši vieta ideali naujiems, egzotiškiems pojūčiams ir lengvam pasisotinimui vakare. Tai - nauja vieta Vilniuje, kurią, vos po pirmojo apsilankymo, norisi įtraukti į savo favoritų sąrašą.

Sąskaita: tigrinės krevetės - 6,50€, „gunkan“ su lašiša - 5,50€, „nigiri“ su sviestažuve - 6€, „Philadelphia maki“ - 5,50€, taurė rausvo vyno „Loimer Rose“ - 6€, taurė putojančio vyno „Riondo Milesimato Prosecco“ - 5,00€.
VISO: 34,50€

Aptarnavimas: 5/5 Restorane „Narushi“ mus aptarnavo miela, paslaugi ir mandagi mergina. Jos darbo kokybei ir bendravimui priekaištų neturiu.

Interjeras: 4/5 „Narushi“ salė minimalistinė. Minimalus ne tik interjeras, bet ir restorano erdvė. Negaliu teigti, jog šiai vietai trūksta jaukumo, manau, jog tai - restorano koncepciją atitinkati erdvė. Tačiau laikui bėgant, norėtųsi stilingesnių ir kiek didesnių patalpų.

Meniu: 5/5 „Narushi“ restoraną turėtų pamilti kiekvienas japoniško maisto gerbėjas. Čia, be mano jau išvardintų patiekalų, dar galėsite išbandyti karštuosius “maki” bei “sashimi”. Patiko maisto kokybė, skonių balansas, estetinis vaizdas ir ganėtinai įvairus pasirinkimas.

Bendras vertinimas: 4,7/5

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite