Angle down Atgal

Restorano apžvalga: „monai“

Restoranas „monai“ Klaipėdoje jau kurį laiką yra vieta, kurią drąsiai rekomenduoju draugams ir pažįstamiems. Čia niekuomet nenusivilsite maisto kokybe, nepriekaištingais skonių deriniais, užsimerkti iš malonumo dažnai verčiančiomis netikėtų ingredientų tekstūromis ir profesionaliu bei maloniu aptarnavimu, - kaskart pažadu aš. Tačiau tai, ką restorane „monai“ išvydome vieną šeštadienio vakarą, privertė susimąstyti, ar iš tiesų šis restoranas gali priimti visus mano išsakytus komplimentus.

Staliuką šeštadienio vakarienei „monuose“ pavyko rezervuoti dar savaitės pradžioje. Vasarą ši, kultine jau tapusi uostamiesčio vieta patiria tikrą atostogautojų iš kitų Lietuvos ir užsienio miestų antplūdį, tad planuoti savo vizitą „monuose“ šiltuoju metų laiku reikia dar kruopščiau.

Be abejonės, išvyka į „monus“ savaime yra maža šventė, tad šeštadienio vakaro laukiau su nekantrumu: norėjosi paragauti ne tik užkandžių ir pagrindinių patiekalų, bet pasilepinti ir desertu. Beje, jį nusižiūrėjau dar vakarienės pradžioje - ant gretimo staliuko puikavosi dailus, sodrių tamsių spalvų pyragaitis. Pamaniau, jog tai greičiausiai būtų mano skonio desertas: sunkus, sodrus, šokoladinis, o gal net - karamelinis ar gardintas pistacijomis? Tačiau svajones apie laukiantį desertą teko trumpam atidėti į šalį atėjus metui nuspręsti, ką ragausime užkandžiui.

Starterių skiltyje akys šoko nuo vieno gardaus aprašymo prie kito: keptos jūrų šukutės, tuno kapotinis su brokoliais, burrata sūris ir t.t. Tačiau neatsispyrėme Ispanijoje pamiltiems kroketams, kuriuos „monai“ siūlo dalintis. Oto kroketų ir skraiduolės ikrų derinys negalėtų būti nuviliantis, - pamaniau.

Pagrindinių patiekalų sekcijoje du žuvies ir du mėsos pasirinkimai: menkės nugarinė, starkis bei antienos krūtinėlė ir jautienos krūtininė. Nusprendėme išbandyti ir žuvį, ir mėsą, tad užsisakėme starkį su bulvių kremu, žaliaisiais žirneliais, šonine, raudonaisiais ikrais, vištienos sultinio padažu ir antienos krūtinėlę, patiekiamą su šparaginėmis pupelėmis, mėsos sultinio padažu ir ravioli įdarytais bulvėmis.

Vakaro eiga atrodė ideali: estetiška, minimalistinė, bet jauki restorano erdvė nebuvo sausakimša - daugelis svečių jau baiginėjo vakarienę ir mėgavosi desertais. Salėje darbavosi net trys padavėjos, o atviroje virtuvėje besisukantys šefai, atrodė, su užsakymais tvarkosi puikiai.​

Kol laukėme užkandžių, padavėja ant stalo patiekė gardžiųjų „monų“ duonos keksiukų su puriu sviestu ir čia pat pjaustomo ispaniško kumpio griežinėliais. Po tokio starto jautėmės gerokai užkandę, tačiau ant stalo atkeliavę oto kroketai su skraiduolės ikrais nebaugino neįveikiamu porcijos dydžiu. Atvirkščiai - tai buvo elegantiškas, lengvas ir labai gardus žuvies užkandis, puikiai nuteikiantis likusiam vakarui. Jo pateikimas - aukščiausios klasės, kuria ir pasižymi restoranas „monai“. Taip maniau iki tos akimirkos, kol padavėja, dar nenurinkusi tuščių užkandžių lėkščių, ant stalo pradėjo tiekti pagrindinius patiekalus. Tokį nesusipratimą dar galėtum praleisti pro akis, tačiau buvome mažų mažiausiai nustebę, kai mūsų staliuką aptarnavusi mergina paprašė pasilikti užkandžiams jau panaudotus, nešvarius įrankius… Iš pradžių kiek pasimetėme, tačiau vėliau, pergalvojusi susiklosčiusią situaciją susimąsčiau, jog taip nebūna nei pas močiutę kaime.

Taigi, aukščiausios klasės restorane, pagrindinius patiekalus valgėme panaudotus įrankius patys nusivalę servetėlėmis. Suprantu, jog tai galėjo būti pasimetimo, laiko trūkumo ar skubėjimo klaida, tačiau to negaliu pateisinti žinodama faktą, jog rimstančiame restorane darbavosi net trys padavėjos.​

Toks nesusipratimas aptemdė vakaro pradžioje vyravusią pakilią nuotaiką, tačiau ant stalo patiektų pagrindinių patiekalų išvaizda žadėjo padėtį ištaisyti. Iš tiesų, maistu „monuose“ dar neteko nusivilti. Ypatingai mėgstu čia ruošiamus žuvies patiekalus. Starkis, kurį ragavome buvo iškeptas nepriekaištingai. Sultinga žuvis puikiai žaidė su kremine bulvių piurė, žaliaisiais žirneliais, ikrais, sodriu padažu. Tai patiekalas, kurį norėtųsi pakartoti kitą ir dar kitą dieną.

Antienos krūtinėlė buvo taip pat paruošta puikiai, tačiau labiausiai sužavėjo šalia paukštienos patiekti bulvėmis įdaryti ravioli. Atrodė, jog juos galėčiau valgyti vienus - švelniai jų tekstūrai ir ryškiam skoniui netrūko jokio padažo.​

Po gardžios vakarienės, laukėme vakaro desertų pasirodymo („monai“ saldžius pasirinkimus kiekvienam stalui pristato asmeniškai, pyragėlius dailiai išdėliodami didelėje lėkštėje). Mintyse žinojau, kokio deserto norėčiau, tačiau nemaniau, jog čia ir vėl patirsime nusivylimą. Desertų lėkšte nešina padavėja atnešė tris pyragėlius, pasakydama, jog į vieną jų nežiūrėtumėme, nes jo šį vakarą jau nebeliko. Tai buvo būtent tas sodrus, šokoladu kvepiantis prancūziško tipo pyragaitis, apie kurį svajojau dar vakaro pradžioje. Tačiau įdomu buvo išgirsti, galbūt ir kitų pyragaičių sudėtis pasirodys patraukli. Maža to, jog aptarnaujantis personalas nepasivargino iš lėkštės išimti jau nebetiekiamo deserto, mums spėliojant kito pyragėlio sudėtį, padavėja pasiūlė paragauti ir tuomet patiems pasakyti, iš ko jis pagamintas. Tokiose situacijose negaliu išlikti rami. Juk kalbame apie restoraną, o ne apie savo namų virtuvę, kur gali ragauti pyrago šonus ir tuomet pasakyti, ar nori viso gabaliuko… Šiuo atveju, siūlydama paragauti, padavėja turėtų patiekti nemokamą pyragėlio pavyzdį, kurį ištestavę galėtumėmė nuspręsti, ar norėsime pirkti visą desertą ir ar jis apskritai mūsų skonio.

Laimei, pyragėlio sudėtį, atspėjau ir jo neragaudama. Vienas jų buvo egzotiškojo yuzu skonio, kitas - aviečių.​

Galbūt bijodami dar daugiau nesusipratimų, saldžiosios vakarienės dalies atsisakėme ir gardaus deserto sugrįžti nusprendėme „monų“ padavėjoms sėkmingesnį vakarą.

Sąskaita: oto kroketai - 4,60€, starkis - 14,90€, antienos krūtinėlė 18,70€, gazuotas mineralinis vanduo (0,75l.). VISO: 40,70€.

Aptarnavimas: 4/5 Tokį aukštą balą skiriu žinodama, jog paprastai „monuose“ dirbančių padavėjų darbą galiu tik pagirti. Galbūt tai buvo vieno vakaro nesėkmė, tačiau pakeisti įrankius, nenešti jau nebetiekiamo deserto pavyzdžio, neversti klientų spėlioti patiekalo sudėties yra elementariausia padavėjų darbo etika. Skiriu komplimentus nuoširdžiam ir paprastam bendravimui, tačiau paminėtų klaidų rekomenduoju nebekartoti.

Interjeras: 5/5 „monų“ erdvė pakankamai šviesi ir jauki, nedidelė. Patalpas pagyvina už perregimo stiklo matoma virtuvė. Tai šiuolaikiška ir maloni aplinka.

Meniu: 5/5 Restorane „monai“ atskleidžiami išties puikūs, gerai apgalvoti skonių deriniai, įsimenančios tekstūros. Maistas sušildantis, jaukus, šviežias ir kokybiškas.

Bendras vertinimas: 4.6/5

Greta Gumuliauskytė @meniu.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite