meniu.lt
Angle down Atgal

Restorano apžvalga: "Holy Donut"

Sekmadienio rytą telefone ieškant geriausios vietos brunch‘ui Kaune, skirtinguose interneto puslapiuose ne kartą pasikartojo ta pati vieta – Holy Donut. Panaršęs šių Šventų Spurgų facebook‘o paskyroje ir aš užsinorėjau visomis tomis gėrybėmis savo skrandį nudžiuginti. Ruošiantis trumpai papusryčiavimo išvykai iš minčių neišnykdavo dailieji kepti varškėčiai.

Sekmadienio rytą telefone ieškant geriausios vietos brunch‘ui Kaune, skirtinguose interneto puslapiuose ne kartą pasikartojo ta pati vieta – Holy Donut. Panaršęs šių Šventų Spurgų facebook‘o paskyroje ir aš užsinorėjau visomis tomis gėrybėmis savo skrandį nudžiuginti. Ruošiantis trumpai papusryčiavimo išvykai iš minčių neišnykdavo dailieji kepti varškėčiai.

Atvykęs į restoranėlį, dar kartą įsitikinau jo populiarumu: laisvas staliukas vos vienas – tik prie nykštukų kambarėlio, prie prekystalio, didelė eilė norinčiųjų užsisakyti didelę spurgą su kava, o padavėjai sukasi nė galvų nepakeldami. Mums prisėdus prie laisvojo staliuko pavartyti įvairiaspalvį (visadienių) pusryčių valgiaraštį, atsilaisvino stalelis lauke. Greitai pakilau ir jį okupavau, o kitam kartui (jeigu bus verta grįžti) prisižadėjau rezervuoti staliuką.

Buvau tikras, kad patiekalus reikės užsisakyti prie baro, tačiau, vos spėjus įsitaisyti prie mūsų priėjo padavėja ir priėmė užsakymą. Ilgai rinkomės iš įvairių trintų vaisių dubenėlių, blynelių, varškėčių, įvairiai keptų kiaušinių, košių, beigelių ir kitų gėrybių. Nors atėjom dėl varškėčių, pasilikome dėl šakšukos, benedikto kiaušinių ir gervuogių glotnučio dubenėlio. Kad laukiant pusryčių laikas neprailgtų, iš itin ilgo gėrimų meniu užsisakėme apelsinų ir ciberžolės latte bei šaltalankių tyrės arbatą.

Neklydau, gėrimai ant staliuko atkeliavo greitai. Pagrindinė mano taip mylimo kario sudedamoji dalis – ciberžolė – gerai pažįstama, pieno gėrime atsiskleidė visai kitu – kaprizingesniu kampu. Žadėtų apelsinų beveik nejutau, o ciberžolė „sužibo“ taip stipriai, kad dar pusę mintės raukiausi ir jos skonį bandžiau numalšinti šaltalankių arbata, kurios saldumas (kaip iš natūralios tyrės pavyko išspausti tiek saldumo?) šiaip ne taip užgožė ciberžolės skonį. Tikriausiai buvo naivu tikėtis užsisakant ciberžolių (ir apelsinų) latte lengvo ciberžolės skimbčiojimo ant liežuvio, o ne viso varpų gaudesio. Mėgstantiems ryškų ciberžolės (ir jų miltelių) skonį ši latte tikrai patiks! O aš įsitikinau, kad nesu toks didelis ciberžolės gerbėjas, koks maniausi esąs.

Vienus klientus keitė kiti, staliukas ilgiausiai laisvas būdavo apie porą minučių, tačiau patiekalų ilgai laukti nereikėjo ir pirmuoju grožėtis galėjome gervuogių glotnučio dubenėliu, kurį planavome pasilikti desertui. Pastūmėme į šalį ir laukėme nesaldžiųjų patiekalų. Pirmieji atkeliavo Benedikto kiaušiniai. Paprastai, bet ne prastai patiekti du kiaušiniai su lašiša ir kitais privalomais priedais. Lašišos nepagailėta – užteko kiekvienam patiekalo kąsneliui. Patiekalas, nuo kurio pasisotins ir tikrai išalkęs.

Nors šakšuka nebuvo patiekta kartu su benediktais, jos neužsilaukiau. Naiminis paprikų ir pomidorų pagrindas karštas, daržovingas, šiek tiek aštrus – man, mėgstančiam aštriau – pats tas! Švelnesnių skonių mėgėjams šis patiekalas gali būti per aštrus. Įleisti kiaušiniai kartu su šiuo pagrindu ir feta gardžiai „susižaidė“ tarpusavyje. Esu tikras, kad bandelė, patiekta kartu su šakšuka, kepta čia pat - restoranėlyje. Minkšta, puri, tirpstanti burnoje. Būtų gardu ir vieną valgyti. Su kiekvienu kąsniu sotumo jausmas vis didėjo, tačiau, sustoti valgyti šakšuką buvo sunku ir jos greitai nebeliko.

Desertinis glotnučio dubenėlis, laukęs savo eilės, buvo suvalgytas kaip desertas – lėtai, pasimėgaujant, paskutiniam užsisaldinimui. Dubenėlis šaltas, gaivus, pagamintas iš šaldytų uogų, tinkantis veganams, pieno pruduktų ir glitimo netoleruojantiesiems. Paprastas ir skanus pasirinkimas norintiems pradėti arba užbaigti dieną lengvai. Labiausiai džiugino tai, kad šis dubenėlis nebuvo per saldus.

Vertinu tai, kad Holy Donut savo patiekaluose naudoja laimingų vištų kiaušinius, tikrą sviestą, bandeles beigeliams kepa patys. Smulkmenos, kurios palieka teigiamą įspūdį.

Ar sugrįšiu? Tikrai taip. Užsisakysiu varškėčius, kurie puikavosi ant kas antro lankytojo stalelio. Tik rezervuosiu staliuką ir stengsiuosi ateiti darbo dieną, kuomet mažiau lankytojų – juk pusryčiai čia patiekiami visą dieną!

Sąskaita: Benedikto kiaušiniai 6.9€, šakšuka 6.9€, glotnučio dubenėlis 5,95€, ciberžolės ir apelsinų latte 2.8€, šaltalankių tyrės arbata 2.95€, spurga 1.85€.

Interjeras: paprastas, šiuolaikiškas, indai gražūs, stalai truputį klibantys ir pabraižyti, staliukų daug ir jie labai arti vienas kito. 4/5

Aptarnavimas: Holy Donut vyrauja nedidelis chaosėlis, atėjus neaišku, ar eiti prie baro, ar radus laisvą stalelį prisėsti ir laukti, kol bus priimtas užsakymas. Trūkstamų kėdžių klientai ieškodavo patys. Padavėja, priėmusi užsakymą, nenaudojo užrašinės, patiekalus atnešė kita padavėja, atsiskaičiau prie baro dar kitai padavėjai. Rezervuoti staliukai laikomi ilgiau nei 45min. (galbūt būtų galima leisti prisėsti kitiems klientams, kurių buvo net laukiančių eilėje?). Padavėjai mandagūs, malonūs. 3.5.5

Maistas: patiekalūs šviežūs, karšti, pagardinti tinkamais prieskoniais, gardūs, verti antro apsilankymo. Gėrimai labai nepradžiugino, galbūt tiesiog nepasirinkau teisingai? 4.5/5

Viso: 4/5

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite