Angle down Atgal

Restorano apžvalga: „Felsner“

Kai vėlyvą rudenį, jau kurį laiką duris užvėrusiose, bet prisiminimuose - puošniose buvusios kepyklėlės-restorano patalpose, pro užtrauktų užuolaidų plyšį išvydau degančią šviesą, apsidžiaugiau - pagaliau kažkas ryžosi atgaivinti šias žavingas, pačiame Klaipėdos centre įsikūrusias prancūziško stiliaus patalpas. Esu įsitikinusi, taip pagalvojo dauguma jas prisimenančių Klaipėdos gyventojų ir miesto svečių.

Be čia esančio išdailinto interjero, apie naująją vietą nežinojau nieko. Tačiau jau po kelių dienų internetinėje erdvėje pastebėjau naują restorano pavadinimą - „Felsner“. Už tų, užuolaidomis paslėptų langų, kūrėsi būtent šis, naujas šeimos restoranas uostamiestyje.

Restoraną „Felsner“ nusprendžiau aplankyti praėjus beveik trims mėnesiams nuo jo atidarymo. Išgirdusi pirmuosius teigiamus atsiliepimus, tikėjausi išties nebogos gastronominės patirties, juk per tokį laiką naujoji vieta turėtų būti „apšilusi kojas“ ir jau spėjusi ištaisyti galimus pirmuosius nesklandumus, - pagalvojau.

Staliuką rezervavau naudodamasi nesudėtinga internetinių rezervacijų sistema, kurią atradau „Felsner“ Facebook paskyroje. Meniu.lt internetinėje rezervacijos formoje įrašius pasirinktą atvykimo laiką ir svečių skaičių, beliko tik sulaukti elektroninę rezervaciją patvirtinančios trumposios sms žinutės arba elektroninio laiško. Nuo mano užklausos išsiuntimo iki staliuko patvirtinimo praėjo vos kelios minutės.

Taigi, į restoraną atvykome šeštadienio popietę. Pravėrus iš pažiūros prabangaus „Felsner“ duris, čia nebuvome sutikti taip „prabangiai“ - už baro besidarbuojanti moteris su mumis nepasisveikino ir į mūsų pusę nenukreipė čia besisukinėjančių padavėjų, todėl patys nusprendėme pakilti į antrąjį restorano aukštą ir galbūt šiltesnio pasitikimo sulaukti ten.

Kaip ir tikėjomės, pakilus laiptais ir akimis beieškant patraukliausio staliuko, mus užkalbino netrukus į antrąjį restorano aukštą pakilusi padavėja. Mergina pasiteiravo, ar rezervavome vietą. Kai atsakiau teigiamai, darbuotoja ėmėsi rezervacijos patikrinimo ir staiga nustebino klausdama, ar spėsime papietauti iki tam tikros valandos. Nesupratau, kodėl apskritai turime galvoti apie laiko rėmus, jei staliuką rezervavome iš anksto? Patvirtindama rezervacijos užklausą mačiau, jog kiekvienam klientui apytiksliai skiriamos dvi valandos, tad padavėjai pasiteiravus, ar spėsime „apsisukti“ greičiau, norėjosi tokį patį klausimą užduoti jai.

Vis dėlto, pietauti ilgiau nei dvi valandas neketinome, o klausimą dėl trumpesnio pietų laiko palikome atsakyti pačiam restoranui.

Prisėdę prie atokesnio staliuko antrajame restorano „Felsner“ aukšte galėjome stebėti kone visą čia vykstantį darbą ir tuo pat metu gėrėtis šios vietos interjeru. Jis man neatrodė pakitęs nuo seniau čia veikusios kepyklėlės-restorano laikų. Aplinka dvelkė prabangiu provanso stiliumi, kurį dar papildė stilingos interjero detalės, šviesių spalvų akcentai. Erdvė, kurioje pietavome čia neveltui vadinama „balkonu“: per antrąjį aukštą juosiantį turėklą atsiveria restorano vaizdas iš viršaus. Už balkono dar įrengta atskira, šiek tiek tamsesnė ir privatesnė restorano salė.

Kalbant apie „Felsner“ interjerą, čia atradau tik vieną neatitikimą - vasario pradžioje vis dar nenukabintas šviečiančias kalėdines girliandas. Su tokiu interjero puošybos elementu tikrai sutikčiau, jei kalėdinėms lemputėms draugijos nepalaikytų žiemos šventėms papuošta eglės šakų girlianda. Tokia kombinacija iš tiesų labiau primena užmirštą ir neprižiūrėtą, o ne romantišką interjero akcentą.

Prabangus man pasirodė ne tik restorano „Felsner“ interjeras, bet ir jo valgiaraštis. Čia rasite jūros gėrybių (austrių, krevečių, aštuonkojo, midijų), mėsos patiekalų (jautienos išpjovos, antrekoto, antienos, ėrienos, vištienos), žuvies (oto, dorados, lašišos, tuno).

Brangiausiai „Felsner“ įkainotas aštuonkojis, kurį paragauti rekomendavo ir mus aptarnavusi padavėja. Mergina dar pasiūlė išbandyti brusketų su krevetėmis užkandį. Jos patarimų paklausėme. Pradžiai užsisakėme brusketų su krevetėmis, o pagrindiniam patiekalui - aštuonkojį su jaunomis bulvytėmis, „kalamata“ alyvuogėmis, kepintais vyšniniais pomidoriukais, špinatais ir trumų aliejumi. Taip pat nusprendėme surizikuoti užsisakydami vieną pigiausių valgiaraščio patiekalų - kiaulienos išpjovą su druskoje keptais spalvotais burokėliais, garstyčių sėklomis ir obuolių sidro padažu. Nuomonę, jog tai - pigiausias „Felsner“ valgiaraščio pasirinkimas netrukus pakeitėme, nes už papildomą kainą (3€) garnyrui dar užsisakėme gruzdintų bulvyčių.

Pirmasis patiekalas mūsų stalą pasiekė gana greitai. Dvi brusketos su krevetėmis buvo išties turtingos gardžiais priedais: tamsia, minkšta skrudinta itališka duona, kvapniais žalumynais ir prieskoniais, sultingomis krevetėmis ir vyšniniais pomidoriukais. Tokiam apetitą keliančiam itališkam užkandžiui neturėjau jokių priekaištų - patiekalas buvo ir sotus, ir gardus.

Po maždaug dvidešimties minučių, padavėja pristatė pagrindinius patiekalus. Abiejų estetika buvo maloni akims, tačiau aštuonkojo porcija pasirodė nedidelė. Aštuonkojis buvo paruoštas puikiai: ne per sūrus, ne per prėskas ir svarbiausia - nepervirtas. Jo skonį ir tekstūrą labai gerai papildė alyvuogės bei jaunos bulvytės. Vienintelis dalykas, kuriuo šiame patiekale teko kiek nusivilti - nedidelė porcija. Ne nuostabu, tokio gardaus aštuonkojo norėjosi dar ir dar.

Šalia kiaulienos esantys druskoje kepti spalvoti burokėliai, garstyčių sėklos ir obuolių sidro padažas kilstelėjo šį, niekuo neypatingos mėsos skonį į aukštesnį lygį. Ypatingai gerą sodrumo pojūtį kiaulienai teikė obuolių sidro padažas. Tiesa, jo galėjo būti šiek tiek daugiau. Tačiau pati kiaulienos išpjova, nors ir pateikta stilingai, mano skoniui buvo sausoka.

Artėjant saldžiausiai pietų daliai jau žinojome, ką tikrai norėsime paragauti. Restorano „Felsner“ valgiaraštyje puikavosi šokoladinis fondantas, gardintas žemės riešutų sviestu ir pistacijų skonio ledais. Trijų, tokių gardžių ingredientų sąjunga neturėtų baigtis fiasko, - pamaniau. Ir tikrai, sujungti šiuos tris ryškius elementus į vieną visumą buvo geras sprendimas. Besiliejančio šokoladinio pyragėlio viduje slėpėsi sunkios, išraiškingos tekstūros riešutų sviestas. Po tokio sodrių skonių pliūpsnio burnoje, viską nepriekaištingai užbaigė šalti ir minkšti, švelnaus skonio pistacijų ledai. Šį desertą mielai pakartočiau dar kartą.

Pietus užbaigėme puodeliu espresso. Tiksliau - lygindami dviejų skirtingų kavos pupelių rūšis. Vienas puodelis espresso buvo pagamintas naudojant rūšines kavos pupeles, kitas - nerūšines. Kavą ragaujame dažnai, tačiau didelio šių gėrimų skirtumo (išskyrus kainą) nepajautėme.

Restoranas „Felsner“ iš tiesų asocijuojasi su prabanga. Tačiau ar ji visuomet atneša vien tik teigiamas emocijas? Mano nuomone - ne. Nors tai vieta, kuri maloniai nustebino gardžiais ir estetiškais patiekalais bei jaukia aplinka, čia aš pasigedau daugiau natūralumo ir paprastumo, šiltesnio bendravimo. Šabloniško klausimo - „ar viskas gerai?“ pietų metu sulaukėme pernelyg dažnai. Manau, jog gerą nuotaiką ir emociją daug lengviau sukurtų šiltas sutikimas bei nuoširdus bendravimas.

Sąskaita: brusketa su krevetėmis - 9€, aštuonkojis - 25€, kiaulienos išpjova - 11€, gruzdintos bulvytės - 3€, mineralinis vanduo (0,75ml) - 3,5€, šokoladinis fondantas - 6€, espresso - 1,8€, - espresso iš rūšinių kavos pupelių „Papua New Guinea“ - 3€.

VISO: 62,3€.

Aptarnavimas: 3/5 Mūsų staliuku besirūpinanti padavėja techninį darbą atliko gerai, bendravo mandagiai. Norėtųsi pasakyti ir daugiau teigiamų atsiliepimų, bet tai viskas, ką patyrėme savo apsilankymo metu. Nuolatinis teiravimasis - „ar viskas gerai?“ pietų nepagerino, o atvirkščiai - kūrė šaltą ir kiek nepatogią atmosferą. Dideliu minusu vertinu ir tai, jog mums įėjus į restoraną, prie baro besidarbuojanti moteris jokių ženklų, kad esame laukiami, neperdavė. Keista buvo ir tai, jog net rezervavus vietą iš anksto, sulaukėme klausimų, ar pietus spėsime užbaigti anksčiau.

Interjeras: 5/5 „Felsner“ išlaikė restorano erdvėje vyravusį provanso stilių. Jį norisi apibūdinti kaip „švarų“ ir precizišką, pagyvintą šiuolaikiniais baldais ir žemiškų atspalvių tonais. Toks interjero stilius puikiai koreliuoja su šio restorano valgiaraščiu bei idėja.

Meniu: 5/5 Ragauti patiekalai buvo kokybiški, pamalonino ne tik skrandį, bet ir žvilgsnį. Vis dėlto, tai restoranas, kuriame nereikėtų tikėtis žemų kainų.

Bendras vertinimas: 4,3/5

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite