REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Kovo 8 d. 16:33

Reguliari patikra leis anksčiau nustatyti „nebylųjį regos vagį“

Vilnius

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt


31137

Glaukoma yra bendrinis pavadinimas, apibūdinantis gausybę sutrikimų, kurie pažeidžia optinį nervą ir lemia apakimą. Paprastai ši liga yra išvengiama regos netekimo forma, kurią, jei aptinkama anksti, galima gydyti. Deja, net 10 proc. tinkamai gydytų žmonių vis tiek apanka. Dažnai glaukomos nelydi jokie akivaizdūs požymiai ar simptomai ir ji nustatoma tik tuomet, kai ima silpnėti rega. Artėjant Pasaulinei glaukomos dienai (minima kovo 12-ąją), Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė pataria reguliariai tikrintis akis dėl glaukomos ir taip apsisaugoti nuo negrįžtamo regos praradimo.

Dažniausiai glaukomos žalą optiniam nervui sukelia padidėjęs akispūdis, kurį patį savo ruožtu sukelia daug įvairių faktorių priklausomai nuo glaukomos tipo. Vis dėlto išsivysčius normalaus akispūdžio glaukomai, žalos optiniam nervui priežastis ne visuomet yra žinoma.

Glaukomos rizikos veiksniai skiriasipriklausomai nuo glaukomos tipo.

Atvirojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama pirmine atvirojo kampo glaukoma siekiant ją atskirti nuo antrinės, yra labiausiai paplitęs glaukomos tipas. Rizikos veiksniai yra rasė (liga penkis kartus dažnesnė tarp afroamerikiečių nei baltaodžių ir dažnai išsivysto anksčiau); amžius (glaukomos išsivystymo tikimybė yra šešis kartus didesnė tarp žmonių vyresnių nei 60 metų); šeimos istorija (jei kiti šeimos nariai serga glaukoma, jos rizika asmeniui išauga 4–9 kartus); vaistai (steroidų vartojimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką iki 40 proc.); ligos (aukštas kraujo spaudimas padidina atvirojo kampo glaukomos riziką).

Uždarojo kampo glaukoma, kartais dar vadinama ūmine arba siaurojo kampo glaukoma, išsivysto labai greitai ir baigiasi staigiu apakimu. Rizikos faktoriai yra: toliaregystė, amžius, rasė (azijiečiai ir eskimų palikuonys patenka į didesnės rizikos grupę), lytis (tarp baltaodžių moterys glaukoma serga dažniau).

Glaukomos rizikos veiksnių yra daug, tačiau net jeigu jums nebūdingas nė vienas iš aukščiau išvardintų veiksnių, vis tiek galite susirgti glaukoma. Rekomenduojama reguliariai tikrinantis akis įtraukti ir patikrinimą dėl glaukomos, ypač senstant.

Ankstyvas glaukomos aptikimas per reguliarius akių patikrinimus turi esminės įtakos gydant ir užkertant kelią regos netekimui. Per įprastinius akių patikrinimus turėtumėte pasitikrinti ir dėl glaukomos tokiu dažnumu:

kas 2–4 metus, jei jums mažiau nei 40 metų;

kas 1–3 metus, jei jums nuo 40 iki 54 metų;

kas 1–2 metus, jei jums nuo 55 iki 64 metų;

kas vienerius metus, jei jums 65 ar daugiau metų.

Jei patenkate į didelės rizikos grupę, turėtumėte pradėti tikrintis akis dėl glaukomos nuo 35 metų ir daryti tai kas 1–2 metus.

Visuomenės sveikatos specialistė A. Ivoškienė primena ir apie kitus naudingus regos stiprinimo būdus: „Venkite visą laiką būti patalpoje. Lauke dažniau žvelkite į tolį, kad akys pailsėtų, nebūtų įtemptas raumuo, esantis už akies rainelės. Be to, akims labai reikia natūralios saulės šviesos, kurios bangos ilgis atitinka akies optinės bangos ilgį. Vis dėlto, saugokitės ir tiesioginių saulės spindulių. Lauke užsidėkite akinius nuo saulės. Neskaitykite prietemoje.

Taip pat regą išsaugoti padeda reguliariai atliekami fiziniai pratimai, judėjimas. Patartina atlikti ir pratimus akims: jos judinamos lėtai, ratu, į šonus, aukštyn – žemyn, abiem akimis žiūrima į nosies galiuką. Pakaitomis žvelkite į arti esantį objektą ir į tolį (pavyzdžiui, pro langą). Jeigu dirbate naudodami kompiuterį, kas 45 minutes padarykite pertrauką ir 10-15 minučių atlikite šiuos mankštos pratimus. Rūpinkitės savo sveikata ir išvengsite negrįžtamo regos pažeidimo dėl glaukomos“.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA