Foto iš internetinių plakatų.
Angle down Atgal

Raudonieji užplūdo, pusę Lietuvos į Sibirus išgrūdo

Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako!

Ankstyvos vaikystės prisiminimai iš pokario laikų. Vaikystė, tai toks laikotarpis, kada matyti ir girdėti vaizdai ir kalbos užsifiksuoja iki gilios senatvės.

Kada sugrižo raudonieji ir pradėjo įgyvendinti savotiškus tik jiems suprantamus planus, tiems atėjūnų planams prasidėjo stiprus pasipriešinimas. Į miškus ir girias, pasiėmę šauninkus, kokius kas sugebėjo įsigyti, patraukė tūkstančiai pačių jauniausių ir neapkenčiančių okupantų vyrų būriai. Prasidėjo neregėto mąsto kovos. Kiekvieną dieną karo dalgis dešimtimis klojo vyrus kaip pėdus. Baisumai neaplenkė ir mano tėviškės. Bazilionų miestelyje komunistai organizavo, taip vadinamų, Liaudies gynėjų būrį. Naktimis girdėjosi šūvių aidai. Žiūrėk jau ryte ir atveža 5-6 nušautų partizanų kūnus. Juos išmesdavo brutaliai iš bortinių automašinų, centrinėje miestelio aikštėje. Suguldydavo į eilę ir vieną kokį sargybinį palikdavo saugoti, kad kas nepavogtų kokio partizano kūną ir neorganizuotų tinkamų šermenų. Dar turėjo tikslą stebėti ateinančius pasižiūrėti, mat gal pakliūs koks giminaitis.

Šaudė partizanus, bet partizanai irgi paklodavo nemažai. Vieną rytą sudrebėjo visi Bazilionai. Mat partizanai paklojo net devynius stribus. Vieno labai gailėjosi, tai stribo Košio. Žmonės apgailestavo, kad be laiko paliko savo gausią šeimą. Viena iš jo dukrų dirbo bibliotekos vedėja, tai labai gražios išvaizdos mergina. Komunistinė valdžia organizavo iškilmingas laidotuves. Nuo miestelio iki kapų išsitiesė laidotuvių kolona. Visų priekyje komsomolcai ant poduškučių nešė stribų medalius, kuriuos gavo už tai, kad išdavė savo tėvynę. Kad laidotuvės būtų įspūdingesnės, tai daug žmonių priverstinai atvarė. Pagaliau karstai buvo sunešti į kapines ir sudėti prie šviežių laidojimui skirtų duobių. Žinoma, prasidėjo karštos raudonųjų patriotų kalbos ir pasigirdo raudų garsai. O dar visus labai sujaudino kelios kulkosvaidžių salvės ir dūdų orkestro atsisveikinimo maršas.

Pasklido po miestelius ir kaimus komunistiniai sekliai. Pradėjo savo kruvinus darbus, taip vadinami kegebistai - čekistai. Dabuoklės ir kalėjimai buvo pripildyti nelaimingųjų, kuriuos mušė ir badu marino, kad prisipažintų ir pasirašytų tardytojų protokolus, kuriuose surašyti tokie neva tai padaryti nusikaltimai, kurių jie nepadarė. Buvo vadinami tarybinės tėvynės išdavikais. Atsirado šimtai tomų kegebistinių bylų, kurias eilėmis rikiavo komunistinių archyvų lentynose.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite