G. Baranausko nuotr.
Angle down Atgal

Rašytoja Dalia Staponkutė: „Šiauliai plačiai atvėrė duris į pasaulį ir suteikė stiprius sparnus“

Savo gyvenimą ir veiklą tarp Lietuvos, Kipro ir kitų šalių dalinanti šiaulietė Dalia Staponkutė nepamiršta savo gimtojo miesto – jį mato iš distancijos, su nostalgija. Projekto „Globalūs Šiauliai“ ambasadorė šiame interviu dalijasi prisiminimais apie savo gimtąjį miestą, įžvalgomis apie šiandieninius Šiaulius.

Šiauliai turi romaną apie vieną rajoną, Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“. Ar Dalia Staponkutė aprašytų savo jaunystės miestą? Vyriška versija jau papasakota, gal laikas moteriškai?

Rimanto Kmitos romanas – ne tik apie Šiaulius. Tai – apie tam tikrą istorinį laiką Šiaulių mieste, svarbiame šiam autoriui, nes jis ten augo, baigė mokyklą, išgyveno savo ankstyvos jaunystės epochą. Pasakyčiau kitaip: Šiauliai ne „turi“ romaną apie savo rajoną, o Kmita šį rajoną „sukūrė“, pasitelkęs savo asmenines patirtis. Tokių rajonų būta ir Vokietijoje, Lenkijoje ar Čekijoje, tačiau jį reikia išjausti ir perkelti į literatūrą. Gyvenimas siūlo geriausius siužetus, bet jie nebūtinai kuo tiksliausiai atspindi tikrovę. Tai romanas apie tam tikrą kartą, ir Šiauliai – kaip keista, nevienalytė, persipynusių socialinių virsmų erdvė – įkvėpė vieną iš tos kartos rašytojų kūrybai.  Jeigu rašyčiau aš, žinoma, romanas būtų kitoks. Man irgi reiktų Šiaulius susikurti, prisiminti, juk tai mano ankstyvos jaunystės miestas, o jaunystės prisiminimai dažniausiai būna nostalgiški. Nors į Šiaulius dažnai atvykstu, netgi ten dirbu ar būnu ilgesnį laiką, vis viena tarp mūsų tvyro nemenkas atstumas. Jei reiktų tuos prisiminimus išryškinti kaip „merginos prisiminimus“, tai juose būtų visko – ne tik gėriu persmelkto pasaulio. Šiauliams būdinga įdomi mi