Angle down Atgal

Rankinė: ne tik elegantiška, bet ir praktiška

Ugnė Jančauskaitė – diplomuota finansininkė, tačiau kalbamės su ja ne apie skaičius ir darbą, o apie hobį – išskirtines odines rankines, kurias ji kuria.

Kad tilptų visas studentės turtas

Siūti Ugnei patiko nuo mažens. Su močiute, Marijampolėje žinoma siuvėja Ona Ieva Kumetiene ji eidavo kartu į darbą profesinėje mokykloje, klausėsi, kaip ji moko merginas, o įsidrąsinusi ir pati pabandė siūti. Apie tai, kad siuvimas taps jos didžiausia aistra, sako tuomet net nepagalvojusi.

Kūrybinis procesas prasidėjo prieš 4–5 metus, kai studijuodama Ugnė pabandė rankomis pasisiūti rankinę-maišą iš natūralios odos – tokią, kokios norėjo ir mintyse susikūrė. Į ne tik talpų, praktišką, bet ir stilingą maišą atkreipė dėmesį draugės, paskui jų mamos. Taip ir pasipylė pageidavimai. Pirmi užsakymai buvo vienetiniai, kiekviena rankinė turėjo vis kitaip išdėstytas kišenėles, kitokį užsegimą, buvo skirtingų spalvų ir formų.

– Sugalvotą naują rankinę gaminu iš karto, paskui modelį tobulinu, nes bedarant kyla daug minčių, ką galiu daryti kitaip. Kai galutinis rezultatas tenkina, pasigaminu lekalus, pagal kuriuos siuvu jau dvi ar kelias vieno modelio rankines, – pasakoja Ugnė, pripažindama, kad rankų darbo rankinės nebūna identiškos.

Kurti vyrams, įtikti jų skoniui Ugnė ryžtasi išklausiusi draugo Domo Ambrazevičiaus patarimų. „Jis – grafikos dizaineris, tad jam gerai pavyksta mano mintis perteikti popieriuje, o ir praktiškų patarimų sulaukiu“, – vaikino indėlį vertina mergina.

Rankinės – ir dienai, ir vakarui

Ugnė pastebėjusi, kad serijinės rankinės greitai atsibosta, moraliai pasensta. Išlieka tai, kas subtilu. Savo kūrybos stilių Ugnė apibūdina kaip paprastą, minimalistinį. Atsižvelgiant į madą ir poreikį, rankinės gaminamos su kontrastingos spalvos pamušalu arba be jo, didelės, talpios arba mažos, tarsi puošnus stiliaus elementas.

– Šiuolaikiniam žmogui, po darbo dienos skubančiam į vakaro renginį, kavinę ar klubą, tiesiog būtinos funkcionalios, praktiškos rankinės-kuprinės, derančios ir prie sportinio, ir prie vakarinio stiliaus, kuriose „pasislepia“ net kompiuteris ir kurios tampa išskirtine stiliaus detale ir vyrui, ir moteriai, – pastebi ji.

Pastaruoju metu į madą sugrįžo ir nedidelės rankinės su keičiamo ilgio rankena, puošta metaline grandine, taip pat ir ant juosmens segamos piniginės (dabar ypač pageidaujamos iš roplių odos), tampančios išskirtiniu aksesuaru ir moterims, ir vyrams, įvairūs diržai, natūralios odos piniginės.

Be to, kad gamina, Ugnė odines rankines dar ir taiso, atnaujina, panaikina atsiradusį blizgesį trinties vietoje – ypač greitai tas blizgesys atsiranda ant crazy horse tipo odos, padengtos specialiu vašku.

Darbus įvertino pirkėjai

Ugnė neslepia, kad bedirbant pasitaiko ir broko, bet nusivylimo – niekada. Gamindama sako kiekvienam darbui skirianti palyginti daug laiko, juolab kad, sakykime, pasiūti piniginę užtrunka lygiai tiek pat, kaip kuprinę. Atlikdama individualų užsakymą išsiklausinėja, kokios spalvos, modelio užsakovas norėtų, kas toje rankinėje turi tilpti. Viską suderinusi pageidaujamą rankinę pasiuva per dieną.

Savo gaminius Ugnė reklamuoja interneto parduotuvėje www.lavaflow.lt. Be to, savo darbų paklausa ji sako įsitikinusi mugėje, vykusioje „Žalgirio“ arenoje spalio pabaigoje. Tai buvo pirmas kūrėjos prisistatymas plačiajai visuomenei ir puikus įvertinimas – daiktai vienas po kito dingo nuo prekystalio. Juodos didelės kuprinės – blizgi ir matinė – buvo pačios „einamiausios“. Dabar Ugnė ruošiuosi gruodžio 8 d. dalyvauti parodoje Vilniuje „Litexpo“ rūmuose, o gruodžio 16 d. – ir vėl Kaune.

Pagal žmonių domėjimąsi ji sako perpratusi, kad kiekvienas miestas turi savo stilių, skirtingos rankinės domina kauniečius, vilniečius ar klaipėdiečius. Išskirtinių reikalavimų marijampolietės lyg ir neturi – jos perka tai, kas „ant bangos“.

Planuose – batų siuvimas

– Kaip batsiuvys be batų, taip aš be rankinės, pasičiumpu piniginę, ir bėgte, – jaunatvišku entuziazmu trykšta Ugnė. – Rankinių siuvimas – mano hobis, kurį derinu su darbu dviejose įstaigose. Labai norėčiau, kad kada nors tai būtų pagrindinis mano pajamų šaltinis.

Palyginimas pasirodo visai neatsitiktinis – batų siuvimas – dar viena Ugnės svajonė. „Kaip tai daroma, jau žinau, o visko išmoksiu bedirbdama“, – naujus iššūkius planuoja ji.

Mėgstant keliauti mergina pasakoja, kad su draugu net buvo pasišovę pusmetį praleisti Azijoje – dirbti nuotoliniu būdu, kaip dabar jau tampa įprasta ir madinga. Vis dėlto planuota kelionė baigėsi po dviejų mėnesių. „Supratome, kad niekur nėra taip gerai, kaip Marijampolėje. Čia ramu, sava ir viskas, ko prireikia, yra ranka pasiekiama“, – sako Ugnė.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite