Biudžetai didės

Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte savivaldybėms 2020-aisiais numatyta skirti 967,391 mln. eurų dotacijų, arba 87,557 mln. eurų daugiau nei pernai. Finansų ministerija tvirtina, kad iš viso, įvertinus ir savarankiškas pajamas, savivaldybių biudžetai kitąmet turėtų augti 350 mln. eurų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė „Bangai“ sakė, jog šią žinią, be abejonės, vertina teigiamai. „Auga finansavimas kelioms sritims – ugdymo, socialinei, žemės ūkiui. Ką tai reiškia? Tai, kad pedagogams didės bazinė alga ir koeficientai, augs socialinės išmokos ir pan. Tiesa, kol kas konkrečių sumų įvardyti negalime. Kiek bus skirta mūsų rajonui, paaiškės tik tuomet, kai Seime bus priimtas kitų metų valstybės biudžetas“, – akcentavo I. Gailiuvienė.

Anot Savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, savivaldybių pajamos turėtų augti ir dėl pritaikytos nuostolių kompensavimo metodikos – ši metodika numato, kad dėl centrinės valdžios iniciatyvų, pavyzdžiui, neapmokestinamųjų pajamų didinimo atsirandančius praradimus savivaldybėms didesne nei iki šiol dalimi kompensuos valstybė.

Užvirs konkurencinė kova

Lankstinamos ir savivaldybių galimybės pasiskolinti. Finansų ministras Vilius Šapoka pranešė, kad su tam tikrais apribojimais Savivaldybės galės pasiskolinti iki 10 proc. pajamų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas informavo, jog šiuo metu įvairiems investiciniams projektams Klaipėdos rajono savivaldybė iš bankų yra pasiskolinusi 6,8 mln. Eur. „Skolinantis lanksčiau iki 10-ies proc. pajamų, galima finansuoti daugiau projektų. Ir neabejotinai mes tą įvertinsime ir, esant galimybei, tikrai pasinaudosime. Bet reikia sulaukti patvirtintų rodiklių, tvarkos, kad būtų galima priimti konkrečius sprendimus. Be to, ką pabrėžė ir pats ministras, yra tam tikri apribojimai.“

A. Bogdanovas atkreipė dėmesį, jog reikia įvertinti tai, kad bendrai visos savivaldybės pasiskolinti galės vos 0,5 procento nuo prognozuojamų pajamų, o tai yra maždaug apie 9,6 mln. Eur 60-čiai savivaldybių. Tai reiškia, kad tarp savivaldybių vyks nemaža konkurencija, prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kurie kurs darbo vietas, kitą pridėtinę vertę.

Laukia konkretumo iš ministerijos

Kitąmet taip pat daugės vadinamųjų savivaldybių donorių, kurios dėl didesnių gyventojų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio turės palikti dalį jo valstybei. Prie buvusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Neringos savivaldybių prisijungs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, Trakų rajono bei Palangos miesto savivaldybės.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas akcentavo, kad gyventojų pajamų mokestis Savivaldybės biudžetui itin svarbus. Jis sudaro didžiąją dalį savivaldybės pajamų. Net ir nedidelis jo praradimas reikšmingas. „Donorės statusas mums nėra gera žinia. Tiesa, kol kas mes nežinome, kiek GPM mokesčio bus perskirstyta kitoms savivaldybėms, t. y., kiek mes atiduosime kitiems rajonams ar miestams. Tad lauksime argumentų iš Finansų ministerijos, kodėl taip buvo padaryta“, – „Bangai“ komentavo Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.