„Žinau, kad tokį kreipimąsi inicijavo pastaruoju metu vykstantys nesutarimai tarp Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių. Tačiau įstatymų ir dabar pakanka, kad savivaldybės ne konfrontuotų tarpusavyje, bet ieškotų kelių bendradarbiauti. Seimas savivaldybėms negali nurodinėti, ką ir kaip daryti, kitaip parlamentarai bus apkaltinti, kad kišasi į savivaldos reikalus. Bet yra parlamentinė kontrolė, ir galima aiškintis, ar kai kurie konkretūs savivaldos sprendimai nekenkia gyventojams“, – sakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad šią savaitę dvylika žinomų mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų lyderių kreipėsi į šalies vadovus, ragindami stabdyti destruktyvias interesų grupių iniciatyvas, siekiant perbraižyti Lietuvos vidaus teritorijų (savivaldybių) ribas. Konstatuojama, kad šalyje atsirado įtakingų interesų grupių, kurios nori perimti geriausias gretimų savivaldybių teritorijas, o „visus neatsakingos „reformos“ kaštus, depresuojančias zonas ir problemas palikti kaimyninėms savivaldybėms bei centrinei valdžiai“.

„Lietuvoje reikia tolygesnės regionų plėtros, didesnio pasitikėjimo savivalda, nediskriminavimo, realaus bendradarbiavimo tarp regiono savivaldybių, ir tai centrinė valdžia turėtų visapusiškai skatinti. Deja, vietoj to atsiranda jokiais duomenimis nepagrįsti, pažangia europine patirtimi neparemti siūlymai mechaniškai prijungti prie didmiesčių žiedines savivaldybes“, – sakoma kreipimesi.

„Seimas tikrai nepriėmė ir nesirengia priimti jokio sprendimo dėl dviejų – Kauno miesto ir Kauno rajono – ar kokių kitų savivaldybių susijungimo. Galiu užtikrinti, kad ir diskusijų dėl savivaldybių teisių mažinimo parlamente tikrai nekyla. Mes nesikišame į savivaldybių reikalus. Jas gerbiame ir stipriname. Tačiau atvirai pasakysiu: aš asmeniškai nesitikėjau, kad miestas vis tik ims ir rajoną muš „vaikų darželių korta“, keliolika kartų pabrangindamas ugdymą ne Kauno vaikams. Kodėl, jei rajono gyventojas dirba mieste, kurio ekonomiką stiprina, jis negali mieste leisti vaiko į darželį? Keista situacija susiklostė. Tokių dalykų nėra kitose savivaldybėse. Panašių konfliktų nėra buvę tarp Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono. Didesnė savivaldybė „nerūšiuoja“ vaikų, ar jie gyvena mieste ar rajone, – paslaugos Šiaulių darželiuose teikiamos visiems vaikams vienodai ir vienoda kaina. Yra ir daugiau Lietuvoje teigiamų pavyzdžių. Vadinasi, įstatymai vienur veikia, kitur – ne...

Skirtingos pozicijos gimdo nenormalų požiūrį. Mano nuomone, situaciją Kaune sunkiai galima pavadinti normalia. Žinoma, miesto raumenys – didesni nei rajono, bet jų negalima demonstruoti „ant žmonių“, sunkinant mažų vaikų turinčioms šeimoms gyvenimo sąlygas. Ar tie, kurie gyvena rajone, tai – ne Lietuvos žmonės? Kodėl kažkieno ambicijos paverčia juos įkaitais? Taip neturėtų būti. Ir jei Kauno situacija pagimdys poreikį keisti įstatymą, Seimui reikės įsikišti“, – įsitikinęs LVŽS vadovas.

ELTA primena, kad vienas iš pasirašiusiųjų šį kreipimąsi – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis – ragina šalies vadovus „demokratinės savivaldos tobulinimo klausimą vertinti kaip prioritetinį nacionalinio lygmens uždavinį, kuris turėtų atsirasti visų centrinės valdžios grandžių darbotvarkėse“.

Pasak socialinių mokslų habil. dr. prof. Gedimino Merkio, demokratinės savivaldos naikinimo tendencijos labiausiai pasireiškė Kauno miesto savivaldybės iniciatyvoje prisijungti 99 Kauno rajono gyvenvietes. Profesoriaus pastebėjimu, „nors praėjusių metų pabaigoje socialinius protestus išprovokavę užmojai priblėso, bet ir toliau aktyviai vyksta rajono gyventojų diskriminavimas, šantažavimas, kuriamos dirbtinės kliūtys darniai teikti viešąsias paslaugas regiono mastu, keliama įtampa bendruomenėje“.

Tokie sprendimai, kaip skirtingi mokesčiai darželiuose už vaikų ugdymą, valančiosios “valstiečių“ partijos lyderio R. Karbauskio teigimu, diskredituoja ne tik juos taikančią savivaldybę, bet ir pačią valstybę. Juolab kad savivaldybių biudžetai sudaro valstybės biudžetą, iš kurio savivaldybės gauna didžiąją dalį jų reikmėms reikalingų lėšų. Ir biudžete – ne vien gyventojų pajamų mokesčiai, valstybės „iždą“ sudeda kur kas daugiau sumokamų kitokių mokesčių, didžioji dalis – iš verslo.

Šiais metais Lietuvos savivaldybėms skirta lėšų suma yra padidinta – visoms sritims jos gaus didesnį finansavimą, – pabrėžė R. Karbauskis. – Tvarka nekeista, niekas nieko neblogina, tai nedera kažkam ambicingai imti kurti problemas „lygioj vietoj“.

„Laikai, kai politikai spręsdavo, kaip perbraižyti teritorijas, tikiu, likę praeity. Viską sprendžia visuomenė. Ne ambicijomis reikia vadovautis, o įtikinti žmones, kad siūlomi pokyčiai jiems bus naudingi. Mes tikrai be žmonių pritarimo jokių teritorinių „perbraižymų“ nenuspręsime. Bet dabartinėje situacijoje galima matyti ir paradoksą, – šis konfliktas stiprina abi valdžias. Tiek Kauno rajono, tiek Kauno miesto savivaldybes. Tik kodėl žmonės priversti kentėti? Ar konfliktai gali stiprinti sutarimą ir bendradarbiavimą? Kažin. Ir tokia situacija ilgai tęsti neturėtų, – tai niekam nenaudinga. Todėl reikia bandyti ieškoti būdų, kaip per vaiko teises užtikrinti vienodas sąlygas (viešąsias paslaugas) visiems vaikams kad ir kur jų bei jų tėvų gyvenamoji vieta yra deklaruota“, – sakė R. Karbauskis.

ELTA