Iš katilinės – į erdvę paukštidę

– Buvo toks laikas, kai staiga visi pajuto žemės trauką. Ne išimtis ir aš. Man čia net labai patinka, – apie gyvenimo daugiabutyje pakeitimą į priemiesčio sodybą šypsodamasis sako Giedrius.

Kaip ir kiekvieniems naujakuriams įkurtuvių rūpesčiai atrodo niekada nesibaigs, užtat prie erdvaus namo esantis 25 arų sklypas jau pilnas gyvybės – ir augalų, ir gyvūnų. Tingiai po batutu gulinėja prieš penkerius metus iš globos namų „Mindraja“ parsivežta mišrūnė Šypsenėlė, aplink bėgiodama jos miegą trikdo garsiabalsė kalytė Tita, name karaliauja sfinksų veislės katė Šeila, o kiemo gilumoje stovinčiame namelyje skamba paukščių balsai.

– Šitą pastatą su uošviu Jonu statėme ir įrenginėjome taip, kad jame būtų patogu putpelėms, bet jis puikiausiai tiktų pritaikyti ir kitokiai paskirčiai, – sako Giedrius. – Kai prieš penkerius metus iš Vilkaviškio parsivežiau pirmus 20 paukštelių, nemaniau, jog taip užsikabinsiu. Kuo toliau, tuo labiau man jie patiko, net jų skardus čirškimas ilgainiui pradėjo veikti raminančiai.

Kasmet putpelių radosi vis daugiau, ir iš erdvios katilinės, kur buvo apgyvendintos pirmosios, teko kraustytis į malkinę, o galiausiai užsiimti paukštidės statybomis. Iškilo ne tik erdvus ir šiltas pastatas. Įrengtuose narveliuose dabar auga skirtingo margumo dedeklės putpelės: mandžiūrinės, angliškos tamsiosios, „smokinginės“, estiškos (visų dėslumas ir kiaušinių dydis skirtingas) ir mėsinių veislės, iš viso pulko išsiskiriančios balta spalva. Išsiskiria ir „smokinginės“ putpelės, pavadinimą, matyt, gavusios dėl spalvų išsidėstymo – pilvai balti, o sparnai ir nugara tarsi smokingo – juodai „aprengti“.

Pašarų formulę sudarė veterinarijos specialistas

Atrodytų, maži padarėliai – ir vargas mažesnis, tačiau Giedrius sako, jog auginti putpeles nėra lengva. Norėdamas perprasti jų auginimo subtilybes, vyras prisijungė prie putpelių augintojų grupės, kur šie internetu diskutuoja, tariasi. Ypač daug informacijos gavo iš molėtiškio Giedriaus, kuris putpeles augina jau 10 metų.

Patarimo klausęs ir veterinarijos specialisto, kuris sudarė lesalų formulę, o pagal ją Giedrius pats, šiek tiek patobulinęs, gamina pašarą putpelėms: kapoja kviečius, kukurūzus, taip pat vasarą paukščiams nuolat duoda pienių lapų ir salotų, o nuo rudens iki pavasario – tarkuotų morkų ir moliūgų. Mažiausius, tik ką išsiritusius lesina pirktiniais jau paruoštais pašarais, taip pat palepina virtu kiaušiniu, smulkintomis kruopomis.

Į prie narvelių pritaisytas gertuves nuolat atiteka vanduo – jis paukščiams būtinas. Nuolat veikia ir oro kondicionierius. Kad putpelės dėtų kiaušinius, joms reikalinga 21 oC šiluma. Vėsos jos nemėgsta, beje, kaip ir tamsos, todėl patalpoje įrengtas LED apšvietimas. Kadangi putpelės nemėgsta ryškios saulės šviesos, vasarą paukštidės langus ruošiamasi užtamsinti žaliuzėmis.

Pirmus gardus padaręs atvirus, ilgainiui Giedrius įsitikino suklydęs – mat besikapstydami paukščiai ne tik aplink apšnerkšdavo, bet ir visoje patalpoje sukeldavo dulkių debesis. Dabar narvelius pagamina uždarais šonais su grindų nuolydžiu į priekį, kad švarūs, nesutrūkę kiaušinukai atsiristų tiesiai į lovelį. Po grotomis esančias skardas užtenka išvalyti kartą per savaitę.

Iškart pajunta svetimus

Kadangi putpelės pačios ant kiaušinių netupi, mažyliai perinami specialiame inkubatoriuje, kuriame iškart gali tilpti 96 kiaušinukai. Jaunikliai išsirita per 16–17 parų. Perinti galima visus metus, vis dėlto geriausia vasarą, nes žiemą paukščiukai būna silpnesni. O jeigu inkubaciniu laikotarpiu griaudžia, žaibuoja, mažyliai išvis prasčiau ritasi.

Mėsinių veislių putpelės gimsta didesnės ir užauga iki 200–400 g, o dedeklių paukščiukai sveria 130–170 g.

– Kai ritosi pirmieji mažyliai, žiūrėti susirinko visa šeima, – sako Giedrius, kuriam ir šiaip patinka būti tarp savo paukštelių, klausytis jų raminančiai veikiančio čiulbėjimo.

Putpelės iškart pajunta svetimus ir sukelia triukšmą. Ypač garsūs patinėliai, nors pulke vadovauja patelė. Pastebėjęs, kad putpelės – stresuojantys paukščiai, paukštidėje Giedrius įjungia radiją. Rami klasikinė muzika paukščius, kaip, beje, ir kitus naminius gyvūnus, veikia raminančiai, o kartu padidėja ir jų produktyvumas.

Visai Glaveckų šeimynai patinka stebėti mažus paukštelius, o Giedriaus anūkas Danielius ypač mėgsta sukiotis prie dedeklių ir greitai į pintinėlę rinkti margus kiaušinukus.

Valgyti galima ir žalius kiaušinius

Putpelių kiaušiniai vertinami kaip dietinis produktas. Juose (kitaip nei vištų) nėra cholesterolio, viename grame yra 2,5 karto daugiau vitamino A, triskart daugiau vitamino B1, daugiau kaip 2 kartus – vitamino B2, taip pat fosforo, kalio ir geležies.

Vartoti galima ne tik virtus. Dėl labai aukštos paukščio temperatūros (42 laipsnių) putpelių kiaušiniai niekada nebus užkrėsti salmonelėmis, todėl juos valgyti galima žalius, netgi su lukštais. Giedrius sako negirdėjęs ir apie tai, kad putpelės gali susirgti paukščių gripu.

Internetiniame „Facebook“ puslapyje „Putpelių kiaušinukai Marijampolėje“ Giedrius Glaveckas dalijasi ne tik patiekalų receptais, bet ir įvairiais patarimais – net kaip išvirti ir nulupti kiaušinį.

– Prieš verdant kiaušinį nuplaukite, įdėkite į šaltą vandenį, įberkite druskos ir virkite 2–3 minutes. Išvirusius panardinkite į šaltą vandenį, po to ant stalo lengvai sutrinkite ir nuo buko galo pradėkite lupti – ne vieną lukšą, o su plėvele. Kiaušinis tiesiog nusineria, – moko Giedrius, primindamas, kad keturi maži kiaušinėliai atstoja vieną vištos kiaušinį. Tiek visiškai užtenka suvalgyti per dieną vaikams ir vyresniems žmonėms. Suvalgęs ryte 6 putpelių kiaušinius vyras sako sotus jaučiasi iki popietės.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos