Angle down Atgal

Pusryčiai Vilniuje

Kasdienis valgymo ritualas susideda iš trijų pagrindinių dalių – pusryčių, pietų ir vakarienės. Ne tiek ir mažai, ypač jeigu tą valgymą paverstume gyvenimo malonumu, bendravimo priemone, jaukia ir skania akimirka ar dar kuom nors gražiu ir praskaidrinančiu nuotaiką... Diena kaipmat taptų švente.

Tuos kasdienius ritualus ar kasdienę šventę kiekvienas gali susikurti pats ir pradėti tai daryti geriausia nuo pusryčių. Beje, pusryčiavimas visada užimdavo svarbią vietą – net ir mūsų kunigaikščiai (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais) pusryčiams skirdavo labai daug savo dėmesio. Tuometis maisto vartojimas buvo panašus į kelių veiksmų vaidinimą puošniame teatre, kurio veikėjai – ir veiksmo žiūrovai. Stalas būdavo gausiai nukraunamas padėklais su įvairiausiais valgiais, o pats pusryčiavimas trukdavo net dvi valandas. Tad kyla nemažai pasvarstymų, kodėl pusryčiai būdavo tokie svarbūs ir jiems buvo skiriama tiek daug dienos laiko...

Atidžiau pažvelgus į pusryčiavimą, galima įžvelgti, kad jis labai naudingas ir vertingas ne tik bendrai savijautai, bet ir fizinei sveikatai.

Kas yra pusryčiai?

Trumpai tariant, pusryčiai – tai dienos pradžioje atliekamas valgymo ritualas, kurį sudaro pasirinktas patiekalas ir šaltas arba karštas gėrimas. Pastarasis – žymiai dažnesnis pasirinkimas ir jo asortimentas gana platus: nuo įvairiausių rūšių kavos iki įvairių arbatų.

Tačiau pusryčių istorija prasidėjo gana seniai. Dar tuomet, kai Baltijos virtuvė tik formavosi, pusryčiams buvo mėgstama pasirinkti pieno produktus: varškę (kuri dažnai būdavo patiekama su grietine, cukrumi arba uogiene), varškės sūrį, varškėčius (patiekiamus su grietine ir uogiene) ir kt. Tiesa, buvo laikas, kai ant pusryčių stalo puikuodavosi ir miltiniai patiekalai – beigeliai (tai duonos gaminys, kuris apverdamas ir tik tuomet kepamas, todėl jo išorė tampa traški, o vidus minkštas). Šis išskirtinis gaminys paplito po visą Europą.

Ilgainiui pusryčiavimo tendencijos šiek tiek keitėsi. Tapo populiaru pusryčiams kepti omletą arba kiaušinienę, dažnai pagardintą keptais lašinukais, smulkintais svogūnais ir patiekiamą su mėgstamomis daržovėmis (agurkais, pomidorais ir pan.).

Šiandien pusryčiams neretai pasirenkamos įvairios košės, sausi pusryčiai – dribsniai (įvairūs grūdai su džiovintais vaisiais ir pienas). Tai geras pasirinkimas tiems, kurie skuba, bet siekia gauti kuo daugiau organizmui naudingų medžiagų.

Tad pusryčių racionas Lietuvoje išties platus ir priklauso nuo individualių norų, pomėgių ar įpročių. Stingantiems maisto idėjų arba neturintiems laiko ar noro gaminti pusryčių, yra šiuolaikinė išeitis – gausūs pusryčiai Vilniuje, kuriuose siūlo žinomi restoranai. Tai ir išrankiausiems pritaikyti maisto pasirinkimai, ir kruopščiai atrinkti kokybiški produktai – patiekalai bei užkndžiai, kurie padės jaustis ne tik sveikiems, bet ir sotiems. Sotūs pusryčiai neabejotinai padės jaustis žvalesniems ir sumažins alkio jausmą.

Kodėl naudinga pusryčiauti?

Atsivertus bet kurį straipsnį apie pusryčius – mitybos specialistų ir mokslininkų vieningai sutariama, kad tai yra geros dienos garantas, svarbus fizinės ir protinės energijos užtaisas, geros nuotaikos šaltinis ir netgi būtinybė gerai sveikatai užtikrinti. Ir pasiginčyti su tuo sunku, tačiau norint jausti šią pusryčių teikiamą naudą, reikia tinkamai pasirinkti produktus arba netgi susidaryti kruopštų mitybos planą.

Tinkamas naudingų produktų pasirinkimas padės organizmui pasisavinti nemažai dienos normos vitaminų, mineralų ir kitų vertingųjų medžiagų. Neprašausite pro šalį, jei į pusryčių racioną įtrauksite grūdinius produktus, kiaušinius, vaisius ir daržoves. Taip pat nepadarysite klaidos, jei pusryčius leisite suplanuoti tai išmananties virtuvės meistrams. Pusryčiai Vilniuje – paslauga, kurią siūlo garsus ir puikiai vertinamas restoranas „Šventaragio sodas“.

Bet prieš tai reikėtų apžvelgti, kodėl vis dėlto pusryčiauti tinkamai ir pilnavertiškai reikia? Priežasčių tam yra gana daug.

  1. Geresnė dėmesio koncentracija, nuotaika ir darbingumas. Ir šios būsenos paaškinimas gana paprastas – anksti atsikėlus ir tinkamai papusryčiavus ilgiau nejaučiamas alkis bei energijos stygius, todėl galima džiaugtis geresne nuotaika ir suspėti nuveikti daugiau darbų.

  2. Apsauga nuo persivalgymo. Kaip jau buvo rašyta anksčiau, ryte papusryčiavus jaučiamas mažesnis alkis, todėl per pietus ir vakarienę, sumažėja persivalgymo tikimybė. Mitybos specialistų tyrimai ne kartą atskleidė, kad nepusryčiavę žmonės linkę per dieną suvalgyti didesnį kiekį maisto.

  3. Greitesnė medžiagų apykaita ir greitai krentantis svoris. Kasdien pusryčiaujant tuo pačiu metu padidėja tikimybė turėti greitesnę medžiagų apykaitą ir džiaugtis žymiai greičiau sudeginamomis kalorijomis. Pavalgius, maždaug po 4–6 valandų, medžiagų apykaita ima lėtėti.

  4. Stipresnis imunitetas. Visaverčiai pusryčiai, ypač tokie, kuriuos sudaro vitaminai ir įvairios vertingosios medžiagos, stiprina imunitetą ir apsaugo nuo infekcijų. Tad pusryčiams reikėtų rinktis kuo kokybiškesnį ir vertingesnį maistą.

  5. Geresnė sveikata ir bendra savijauta. Pirmiausia, tai pusryčiai nulemia sveikesnio maisto poreikį ir pasirinkimą. Antra, verta atkreipti dėmesį į stebinančius skaičius: tinkamai nepapusryčiavę žmonės per dieną net 40 proc. dažniau valgo saldumynus, 55 proc. dažniau geria saldžius gazuotus gėrimus, 45 proc. rečiau per pietus renkasi daržovių ir 30 proc. mažiau suvalgo vaisių. Paaiškinimas paprastas – jie nevalgo pusryčių ir su jais negauna pakankamai energijos, todėl malšina ją nesveikais, riebiais ir saldžiais užkandžiais.

  6. Be to, tinkami pusryčiai padeda lengviau sureguliuoti cukraus kiekį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje.

    Tai – žinomos tiesos apie pusryčius, tačiau kartais užmirštos arba dėl įvairiausių priežasčių ignoruojamos. Pasirinkimas kiekvieno individualus, tačiau pabandyti verta. Net ir tiems, kurie daugybę metu to nedarė, reikėtų žinoti, kad pusryčiavimas – nesunkiai įgyjamas įprotis. Ypač tuomet, kai jų pasirinkimas labai platus ir paruoštas puikių virtuvės šefų: nuo lėtai energiją išskiriančių visų grūdo (grikių, avižų, bolivinių balandų, sorų, perlinių, kvietinių ar nešlifuotų rudųjų, laukinių ar raudonųjų ryžių ir kt.) košių iki baltymais praturtintos kiaušinienės, nuo maistinių medžiagų prisotinto žaliojo kokteilio iki naminių užkandžių batonėlių, nuo kuklių užkandžių iki viską pagardinančių vaisių ar daržovių. Pusryčių idėjų yra labai daug ir jie gali būti pritaikyti kiekvienam individualiai, tereikia išsirinkti.

    Beje, vis dar abejojanties pusryčių nauda ir būtinumu, norisi priminti, jog net Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja rytą pradėti sveikai ir sočiai, akcentuodama, kad kiekvienam žmogui per dieną privalu suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių.

Pusryčiai Vilniuje? ... Lengva surasti

Pusryčiai – sveiko ir energingo gyvenimo taisyklė, tad mėgaukitės rytiniu maistu, kuris tinka ir patinka Jums bei Jūsų organizmui. „Šventaragio sodas“ – tai vieta, kurioje atrasti tai, kas patiktų, nesunku ir smagu! Be to, čia pusryčiams ruošiamas švediškas stalas, kurį kaskart atnaujina profesionalus šefas Gintautas Pleskačiauskas. Ant šaltų užkandžių stalo visuomet rasite šviežių ir marinuotų daržovių, keleto rūšių mėsos, sūrio, duonos ir šviežių kepinių. Galite užsukti ir į vėlyvuosius pusryčius, kuriuose Jūsų lauks kelių rūšių Benedikto kiaušiniai, saldūs ir nesaldūs čirviniai vafliai, sotieji angliškų pusryčių rinkinai, ryžių pudingas ir kiti gardumynai. Jau galite ne tik darbo dienomis, bet ir sekmadieniais leisti sau negalvoti apie nieką, tik mėgautis puikia kompanija ir čia pat ruošiamu šviežiu ir kokybišku maistu.

Leiskite „Šventaragio sodui“ paversti Jus neabejingais maistui.

Reklama

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite