Angle down Atgal

Puskelnių bendruomenės namai tapo kaimo kultūros židiniu

Taip jau nutiko, kad tuo metu, kai Suvalkijoje buvo kuriamos vietos veiklos grupės (VVG) Europos Sąjungos finansiniams instrumentams per programą LEADER+ panaudoti kaimo teritorijoms vystyti ir kaimo žmonių gyvenimui per bendruomeninę veiklą suaktyvinti, Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos teritorijoje įsikūrusios kelios bendruomenės, tarp jų ir Puskelnių kaimo, prisijungė prie visą kaimiškąją Kazlų Rūdos savivaldybės teritoriją apimančios Sūduvos VVG. Mat pagal LEADER+ priemonės nuostatas VVG teritorija turėjo apimti ne mažiau kaip 10 tūkst. gyventojų, o Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje tuo metu (2006 m.) gyveno 7,5 tūkst. žmonių. Žodžiu, Sasnavos seniūnija ir jos teritorijoje veikusios kaimo bendruomenės tapo Sūduvos VVG partnerėmis ir drauge ėmėsi vienos, o paskui ir antros strategijų įgyvendinimo.

Įgyvendino 18 projektų

Puskelnių kaimo bendruomenės pirmininko Virginijaus Jonavičiaus teigimu, nuo 2011 metų, kai mūsų šalyje kaimo bendruomenėms atsivėrė didelės galimybės dalyvauti įvairioje projektinėje veikloje, Puskelnių kaimo bendruomenė realizavo jau 18 įvairių projektų. Įgyvendindami įvairius Marijampolės savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos finansuotus, taip pat Sūduvos VVG vietos plėtros strategijų projektus, Puskelnių bendruomenininkai Marijampolės savivaldybės jiems skirtose buvusios kaimo mokyklos patalpose įsirengė jaukius bendruomenės namus. Lig tol neturėjusius kur rinktis kaimo žmones bendruomenė ėmė kviesti į įvairius susiėjimus – kalendorines šventes, vakarones, vaikų popietes, poezijos vakarus – ir dar labiau sutelkė bendruomeninio judėjimo entuziastus, be to, išjudino viso kaimo gyvenimą. Kaimui, kuriame veikia tik biblioteka, bendruomenės namai tapo kultūrinio gyvenimo ir žmonių bendravimo centru.

Stengdamasi, kad bendri namai būtų jaukūs, bendruomenė įgyvendino ne vieną projektą bendruomenės namams remontuoti ir įrengti. Štai ir šiuo metu prie bendruomenės namų darbuojasi statybininkai, kurie keičia stogo dangą. Darbai vykdomi įgyvendinant Sūduvos VVG 2014–2020 metų strategijos „Verslių, bendruomeniškų ir aktyvių Sūduvos krašto gyventojų telkimas 2014–2020 metais“ projektą „Bendruomenės namų pastato stogo atnaujinimas“. Statybininkai vietoj asbesto turinčio šiferio bendruomenės namų stogą dengia armuota skarda. Be to, realizuojant šį projektą bus apšiltintos ir antro aukšto lubos.

Siekia, kad renginiai būtų kokybiški

Turėdami gražius ir jaukius bendruomenės namus, Puskelnių bendruomenininkai jau kuris laikas stengiasi, kad įvairūs bendruomenės organizuojami renginiai būtų išties įdomūs ir patrauklūs kaimo žmonėms, kad į juos atėję gyventojai neliktų pasyviais stebėtojais ar žiūrovais, o patys įsitrauktų į šventės ar kito susiėjimo metu organizuojamas veiklas.

Siekdama kokybės Puskelnių kaimo bendruomenė kartu su partneriu Sasnavos kraštiečių stuba įgyvendina projektą „Tradicinių švenčių ratas Sasnavos seniūnijoje“. Šiuo projektu siekiama organizuojant tradicinius renginius ir edukacinius užsiėmimus skatinti Sasnavos krašto etninės kultūros plėtrą ir sklaidą. Realizuojant projektą organizuojami edukaciniai užsiėmimai krašto etninei kultūrai puoselėti ir plėtoti. Štai pernai bendruomenininkai buvo pakviesti į mokytis kurti Užgavėnių kaukes, o prieš Naujuosius metus – į pirštininių lėlių kūrimo spektaklio rengimo edukaciją.

Stengdamasi tradicines šventes organizuoti saugant savo krašto kultūros ypatumus, Puskelnių kaimo bendruomenė pernai drauge su Sasnavos bendruomene surengė įspūdingą Joninių šventę, o rudenį kaimo gyventojus sukvietė į smagią Kaimynų derliaus šventę.

Pastatė žiūrovus užbūrusią komediją

Viena iš sėkmingiausių ir didžiulį atgarsį įgyvendinant šį projektą visuomenėje sukėlusių veiklų buvo Puskelnių mėgėjų teatro „Kuparas“ pagal Kazio Binkio kūrinį „Kai atsarga daro gėdą“ pastatyta komedija „Pasaka be galo arba Pašėlęs gyvenimo tango“. Komedijos premjera įvyko praėjusių metų kovo 31 d. sausakimšoje Marijampolės kultūros centro Sasnavos skyriaus salėje. Žiūrovus pusvalandžiui tiesiog užbūrė pagal „Kuparo“ vadovės Puskelnių kaimo bendruomenės narės Birutės Labutytės parašytą scenarijų Puskelnių kaimo gyventojų suvaidintos scenos, kurias B. Labutytė pati ir režisavo. Be to, įvairiais talentais apdovanota šio spektaklio režisierė pastatymui sukūrė tiesiog pribloškiančias dekoracijas ir įspūdingus kostiumus. Žodžiu, komedijos premjera, galima sakyti, praėjo su trenksmu, todėl praėjusiais metais „Kuparas“ šią komediją dukart suvaidino ir svečiuose – Liudvinave ir Kalvarijos savivaldybės Aistiškių kaime. Be to, šio pastatymo sėkmė B. Labutytę ir jos suburtą teatro trupę paskatino imtis lietuvių folkloro tematikos ir pastatyti dar vieną komediją – „Veseilia arba Kas kaltas“. „Tai bus valandos trukmės komedija be muzikos“, – sako B. Labutytė. Beje, nuo šių metų vasario 1-osios Birutės vadovaujamas „Kuparas“ tapo Marijampolės kultūros centro kolektyvu, o pačiai B. Labutytei, kaip kolektyvo vadovei, įvertinus jos profesionalų darbą, kurį ji lig šiol kaip savanorė dirbo visuomeniniais pagrindais, skirta 0,5 etato. Be to, projekto lėšomis „Kuparo“ vaidinama komedija „Pasaka be galo arba Pašėlęs gyvenimo tango“ buvo nufilmuota ir bus išsaugota ateities kartoms. Iš projektui finansuoti skirtų lėšų taip pat kuriamas filmas apie Puskelnius.

Kuparas“ išaugo iš lėlių teatro trupės

Mintį bendruomenės namuose imtis aktyvesnės kultūrinės veiklos ir galbūt suburti mėgėjiško lėlių teatro suaugusiems trupę bendruomenininkams, V. Jonavičiaus teigimu, prieš kelerius metus pasiūlė aktyvi bendruomenės narė Aušra Kurmilevičienė. Šiai idėjai tebeplevenant ore Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti projektų paraiškas kaimo bendruomenių veiklai finansuoti. Tuomet gimė projektas „Lėlių teatro įkūrimas“. Jam finansuoti ministerija skyrė 1200 Eur, o lėšų gavę bendruomenės mėgėjiško teatro iniciatoriai nutarė kreiptis pagalbos į Puskelniuose gyvenančią kostiumų dizainere vadinamą nepaprastai kūrybingą dailininkę Birutę Labutytę. Išklausiusi bendruomenininkus ir sutikusi jiems pagelbėti netrukus Birutė tapo kolektyvo siela – režisiere, scenografe, lėlių ir dekoracijų kūrėja, o aplink ją susitelkė teatro menui neabejingos ir pačios artisčių gyslelę turinčios Puskelnių moterys: Aušra Kurmilevičienė, Gema Dabrišienė, Audra Akamavičienė, Laimutė Puidokienė, Živilė Siaurazienė ir Renata Čekaitienė. Į mėgėjiško teatro trupę B. Labutytė „įviliojo“ ir savo dukrą Justiną Kulvinskaitę. Kai trupė vyksta į gastroles, moteris visuomet lydi Aušros vyras Saulius Kurmilevičius ir bendruomenės pirmininkas Virginijus. Jie suneša dekoracijas, padeda jas moterims pastatyti scenoje.

Kaip mėgėjiško lėlių teatro trupė Puskelnių bendruomenininkai debiutavo kaimo žmones sukvietę į vakarienę ir surengę lėlių teatro pasirodymą „Grybai“. Tai buvo sėkmingas, žiūrovų šiltai įvertintas darbas, po kurio niekam nebuvo dvejonių, kad bendruomenės teatro „Kuparas“ trupė taip „susigrojo“, kad vadovaujama niekada kūrybinių idėjų nestokojančios B. Labutytės gali imtis ir sudėtingesnių pastatymų. Taip atėjo eilė jau minėtai komedijai „Pasaka be galo arba Pašėlęs gyvenimo tango“, kurios premjera tapo tikru šios mėgėjiškos teatro trupės triumfu.

„Puskelnių kaimo bendruomenė iš kitų Sūduvos VVG veikloje dalyvaujančių bendruomenių išsiskiria tuo, kad jų įgyvendinami kultūriniai projektai vietos žmones įtraukia ne į eilinius susiėjimus, o į išties kokybiškus, kūrybingus renginius, kuriuose stiprinama tautinė savimonė, patriotinės ir pilietinės nuostatos, – sako Sūduvos VVG pirmininkė Kristina Mačiokienė. – Tai, kad įgyvendindami projektą jie subūrė, galima sakyti, profesionalią teatro trupę, apskritai unikalu. Juolab kad „Kuparas“ į savo veiklas įtraukė ne tik suaugusius vietos gyventojus, bet ir vaikus bei jaunimą. Manau, kad šios trupės narių rengiamos edukacinės veiklos jaunus žmones moko kūrybiškai pritaikyti etnines kultūros žinias įvairiose gyvenimo srityse. Tai labai svarbu.“

Šiuo metu Puskelnių bendruomenininkai jau brandina naujų projektų idėjas, taip pat svarsto, kaip paminėti neeilinį – 333 metų – kaimo gimtadienį.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos, "Suvalkietis"

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite