Angle down Atgal

Psichologė apie naujamečius pažadus: kaip žadėti, kad šiemet pavyktų ištesėti?

Įprasta sakyti, kad nauji metai yra puiki pradžia naujiems įpročiams ugdyti: pasižadame sportuoti, sveikiau maitintis, daugiau skaityti ar keliauti. Tik kartais nutinka taip, kad naujamečiai pažadai taip ir lieka tik pažadais, o kitąmet vėl kartojame sau tuos pačius tikslus. Kaip žadėti, kad pavyktų ištesėti, patarimais su Alfa.lt skaitytojais pasidalijo sveikatos psichologė Ieva Vasionytė.

Prasidedant naujiems metams, kai kurie žmonės yra linkę sudaryti kitų metų pažadų sąrašus. Kaip sako sveikatos psichologė I. Vasionytė, būtent naujų metų pradžia suteikia šventinės nuotaikos, norisi kažką keisti, permainų troškimą skatina ir aplinkinių kalbos – daugelis sau kažką pažada, o šis bendrumo jausmas gali būti ir puiki motyvacijos priemonė.

Tiesa, šventinis entuziazmas ilgainiui išsikvepia. Ypač tada, kai pradėję įgyvendinti suplanuotas permainas susiduriame su rutina ir suprantame, kad net ir teigiami pokyčiai turi savo kainą ir nelabai smagią pusę.

Psichologė pataria tam užkirsti kelią iš anksto ir galimus sunkumus sau įvardyti prieš išsikeliant tikslą. Ji pateikia pavyzdį, kad nusprendus sveikiau maitintis reikia susitaikyti, kad draugų kompanijose gali tekti atsisakyti gabalėlio torto. „Svarbu tai sau labai aiškiai įvardyti“, – akcentuoja sveikatos psichologė. Toks pasiruošimas gali užkirsti kelią žlugti planams.

Vis dėlto nereikėtų baimintis suklupimų ir po pirmos nesėkmės neatsisakyti savo idėjos. Pasak I. Vasionytės, atkrytis – normalus įpročių formavimo etapas. „Aš visada sakau: Ką darai, kai parkrenti į balą? Guli ar stojiesi ir eini toliau?“ – su šypsena palygina psichologė. Jos teigimu, nukrypimai nuo plano neturėtų būti priežastis viską mesti.

Ką daryti kitaip?

Sudarinėjant naujamečių pažadų sąrašą verta vadovautis keliomis taisyklėmis, kurios, tikėtina, padės juos lengviau ištesėti. Kaip sako I. Vasionytė, visų pirma sau nereikėtų žadėti labai daug skirtingų dalykų – idealu vos vieną ar kelis ir juos į savo kasdienybę įpinti pamažu.

Taip pat svarbu savo tikslus suformuoti labai smulkmeniškai – ką, kada ir kiek planuoji daryti. Pavyzdžiui, norintys pradėti sportuoti sau turėtų įvardyti, kuriomis savaitės dienomis ir kuriuo tiksliai metu tai darys.

Dalis žmonių tikslų siekti prižada kartu su artimaisiais. Pavyzdžiui, sutuoktiniai nusprendžia kartu pradėti sportuoti. I. Vasionytės teigimu, toks sprendimas kai kuriais atvejais gali būti naudingas, nes taip galima vienam kitą motyvuoti – ne veltui buriasi įvairūs sportuojančių ar bėgiojančių klubai.

Vis dėlto pasižadant dviese svarbu atsižvelgti ir į žmogų, su kuriuo nusprendi išsikelti tikslus, kartais jis gali blaškyti ar net trukdyti („Jeigu jis nedaro, gal ir man nereikia“). Nors bendras tikslų siekimas gali būti nebloga motyvacijos priemonė, psichologės teigimu, to reikia ne visiems, kai kurie savo pažadus gali ištesėti ir įsipareigoję tik sau.

Psichologė I. Vasionytė pastebi, kad dvi populiariausios pažadų sau grupės – sveikata (pradėti sveikiau maitintis ar sportuoti) ir santykiai (daugiau laiko praleisti su šeima).

Tiesa, I. Vasionytė išduoda, kad pati jau kurį laiką nekuria naujamečių pažadų, nes suprato, kad jai tai nėra efektyvus būdas keistis. Tačiau priduria – jeigu tektų įvardyti pažadą, išskirtų siekį susikurti rutiną, būtent tai ji jau kurį laiką ir stengiasi pasiekti. Ji pasakoja, kad įprotį, kada ir kokia veikla užsiima, stengiasi formuoti ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime: siekia tiksliai žinoti, kada pusryčiauja, mankštinasi, atsako į elektroninius laiškus ar užsiima kita veikla. Pasak jos, tokia rutina daro gyvenimą paprastesnį, tačiau tai pasiekti nėra lengva.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite