Angle down Atgal

Protiniai dantys – proto neprideda, bet problemų sukelti gali

Iki šiol nėra vieningos nuomonės – rauti ar taisyti protinius dantis? Ką reikėtų žinoti apie protinius dantis ir kokį būdą pasirinkti, iškilus dilemai, kalbamės su Šiaulių centro poliklinikos Specializuoto odontologijos skyriaus vedėja Jurgita Zakarevičiūte.

Problemos įvairios

Protiniai dantys dygsta vėliausiai, maždaug apie 18–25 gyvenimo metus, kada žmogus jau suaugęs, brandus, todėl jie ir pavadinti protiniais dantimis. Gydytoja J. Zakarevičiūtė sako, jog protiniai dantys proto nei atima, nei priduoda, bet taip juos vadina ne tik lietuviai.

Istoriškai mūsų protėviai neturėjo galimybės taip apdoroti maisto, kaip mes tai darome šiandien. Jiems tekdavo valgyti ant laužo keptą mėsos gabalą, nebuvo smulkintuvų, plaktuvų, stalo įrankių. Tada žmonės turėjo po tris krūminius dantis, kuriais geriau sukramtydavo maistą.

Šiomis dienomis tam visiškai pakanka dviejų krūminių dantų, protiniai dantys jau laikomi rudimentiniais, t. y. nykstančiais, nes jie tiesiog nebereikalingi. Dėl tos priežasties siaurėja žmogaus žandikaulis ir protiniams dantims išdygti jau nebelieka vietos. Kai kuriems žmonėms nebesiformuoja net protinių dantų užuomazgos, kitiems dantys susiformavę, tačiau taip ir neišdygsta, dar kitiems jie dygsta, tačiau dėl vietos stokos bei anatominių ypatumų „užstringa“ ir sukelia uždegimų.

Dėl tų pačių priežasčių dantys dygsta ne dantų lanke, o į gomurį ar skruostą. Anot gydytojos, retai kam pavyksta sulaukti protinių dantų be diskomforto. Pasitaiko, kad dėl uždegimo pakyla temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas, tenka naudoti medikamentų ar palengvinti danties dygimą, atliekant chirurgines intervencijas.

Gydytoja sako, jog jos praktikoje buvo keletas atvejų, kada žmogus sėkmingai gyveno, nežinodamas, kad turi protinius dantis, ir tik netekus kitų dantų bei įsidėjus jau išimamą protezą – plokštelę, nuo jos stimuliacijos pradėjo dygti protiniai dantys.

Situacijai įvertinti būtina specialisto pagalba

Anot gydytojos, dėl protinių dantų gydymo taktikos nuomonės yra įvairios. Kai kuriose šalyse protiniai dantys bet kuriuo atveju šalinami ankstyvoje jaunystėje, nes manoma, kad jie nereikalingi, o nepašalinus vėliau dažniausiai reikalauja ilgo ir brangaus gydymo. Net jeigu dantis nėra išdygęs (retinuotas), jis pašalinamas operaciniu būdu, kad ateityje nesukeltų problemų, kurių, anot medikės, protiniai dantys gali sukelti nemažai.

Lietuvoje protinių dantų atžvilgiu elgiamasi dvejopai. Jei dantis išdygęs dantų lanke, taisyklingai, bet ilgainiui pažeistas karieso, tokį dantį gydome, t. y. plombuojame. Vėliau jį galima panaudoti kaip atramą tiltiniam protezui. Bet jei dantis yra pažeistas stipriau, reikalingas endodontinis kanalų gydymas. Arba dantis išdygęs ne dantų lanke –
geriau tokį dantį ne taisyti, o šalinti. Protinių dantų kanalų anatomija daugeliu atvejų būna komplikuota, kanalai lenkti, iki galo nepraeinami, todėl atlikti kokybiško endodontinio gydymo neįmanoma – dantį rekomenduojama šalinti.

Neretai nutinka taip, jog dygdamas protinis dantis dėl vietos stokos stumia kitus. Ilgainiui pradeda gesti esantysis greta arba per laiką atsiranda dantų susigrūdimas. Tokiais atvejais geriausia išeitis – paaukoti protinį dantį, kad išgelbėtumėte kitus.

„Žinoma, joks dirbtinis dantis nepakeis žmogaus natūralaus danties, tačiau yra situacijų, kai į problemą reikia pasižiūrėti plačiau, o tam reikalinga specialisto nuomonė, – sako gydytoja. – Įvertinus situaciją, tenka iš kelių blogybių pasirinkti vieną.“

Procedūra ilgesnė, tačiau nėra išskirtinė

Protiniai dantys genda kur kas dažniau nei kiti dantys. Kadangi protiniai dantys būna išdygę giliausiai burnoje, valant jiems kliūva mažiausiai valymo judesių. Neretas, ypač rytais valant dantis, jaučia pykinimą, todėl protiniai dantys dažnai mažiausiai valomi. Po valgio lieka maisto likučių, kurie užsilaiko už skruostų, o seilių, kurios natūraliai nuplauna protinius dantis, tose vietose taip pat nedaug papuola, todėl dantys greičiau genda ir ėduonis juos pažeidžia stipriausiai.

Protiniai dantys ne tik sunkiai dygsta, bet neretai ir sunkiai šalinami. Dėl vietos stokos žandikaulyje protinių dantų šaknys būna suaugusios į vieną, lenktos, todėl juos sunku išrauti. Dažnai pasitaiko, kad protinis dantis būna ne visai išdygęs, retinuotas, tada rovimas taip pat nėra lengvas. Pasitaiko atvejų, kada šalia protinio danties šaknų viršūnių praeina apatinio žandikaulio nervas. Tokiems pacientams operacijos atliekamos stacionare, taikant bendrinę nejautrą, kad išvengtų nervo pažeidimų.

Jei nutiko taip, kad dantį reikia šalinti, bijoti procedūros nereikia. Šalinimo metu taikomas toks pat nuskausminimas, kaip ir traukiant kitus dantis. Gydytoja sako, jog šiandien naudojami tikrai efektyvūs ir saugūs nuskausminamieji vaistai, nesukeliantys šalutinio poveikio. Pati procedūra kartais gal ir ilgesnė, tačiau nė kiek ne baisesnė negu bet kurio kito danties šalinimas. Problemų daugiau kyla, šalinant apatinio žandikaulio protinius dantis, o viršutinio žandikaulio retai kada skiriasi nuo įprastos šalinimo procedūros.

Gydytoja sako, kad protinių dantų priežiūra niekuo nesiskiria nuo kitų dantų, ir pataria, valant dantis, valomuosius judesius atlikti kaip galima giliau. Jei tai sudėtinga dėl pykinimo reflekso, panaudokite elektrinį dantų šepetėlį. Jo galvutė būna mažesnė, skiriasi ir valymo judesiai. Ne iki galo išdygusių protinių dantų atveju tinkamiausias dantų šepetėlis su prailginta priekinių šerelių dalimi, kuris pasiekia žemiau esantį protinio danties vainiką.

Specialisto komentaras: protiniai dantys gali tapti net navikų priežastimi

Komentuoja odontologijos klinikos „Redonta“ burnos chirurgė Indrė Margevičiūtė:

– Paprastai protiniai dantys pradeda dygti apie 18–21 m. Tačiau kartais dygimas yra komplikuotas ir gali prasidėti žymiai vėliau – vyresniame amžiuje.

Jeigu dantis yra dantų lanke, taisyklingoje padėtyje, kontaktuojantis su priešingo žandikaulio dantimis, dažniausiai rekomenduojama protinius dantis gydyti.

Jeigu protiniai dantys yra retinuoti (netaisyklingoje padėtyje, pavyzdžiui, gulimoje, įstrižinėje pozicijose), jie gali tapti skausmų priežastimi, sukelti žandikaulių uždegimą ar net gerybinius navikus, taip pat dėl apsunkinto sudėtingo išvalymo gali pradėti gesti šalia esantys krūminiai dantys. Protinius dantis gali tekti šalinti ir ortodontinio gydymo tikslais, t. y. dėl netaisyklingo sąkanžio, dantų susigrūdimo ir pan.

Įvertinti tikrą klinikinę situaciją galima tik konsultacijos metu. Reikalinga panoraminė radiograma, retais atvejais, kai protinio danties pozicija labai gili, daroma 3D kompiuterinė tomograma. Jeigu pacientas labai bijo arba situacija sudėtinga, chirurginis gydymas gali būti atliekamas, taikant sedaciją, prižiūrint anesteziologui. Ši paslauga siūloma ir privačiose klinikose – ligoninių nereikia.

Renkantis specialistą, derėtų įvertinti jo kvalifikaciją ir specializaciją. Tikrai rekomenduočiau, kad chirurginius darbus atliktų chirurginio profilio gydytojas arba gydytoja. Specialisto lytis šiuo atveju nėra svarbi, tai – stereotipinis mąstymas. Operuojant reikalinga speciali technika, metodika – ne jėgos dydis. Reikia tiksliai žinoti žandikaulių, dantų anatomiją, įvertinti šalia esančias struktūras. Pavyzdžiui, šalinant viršutinį protinį dantį, galima atverti sinusą, šalinant apatinį – atidengti žandikaulio kanalą, kuriame yra nervų ir kraujagyslių pluoštas, pažeisti liežuvį, įnervuojantį nervą ar, panaudojus per didelę jėgą, netgi sulaužyti žandikaulį.

Vytauto g. 98-1, Šiauliai
Tel.: (8 41) 503 696
Mob.: 8 699 63 696
www.redonta.lt
I–V 08:00–20:00

Reklama

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite