Angle down Atgal

Protarpinis badavimas. Kas tai?

Protarpinis badavimas – pastaruoju metu populiarus mitybos režimas, kuris, kaip teigia jį propaguojantieji, padeda reguliuoti kūno svorį ir teigiamai veikia savijautą. Kokia tai dieta ir kuo ji skiriasi nuo įprastinio badavimo?

Protarpinis badavimas – kas tai?

Protarpinis badavimas – pastaruoju metu populiarus mitybos režimas, kuris, kaip teigia jį propaguojantieji, padeda reguliuoti kūno svorį ir teigiamai veikia savijautą. Kokia tai dieta ir kuo ji skiriasi nuo įprastinio badavimo?

Protarpinis badavimas – gana platus ir abstraktus terminas, nes esama įvairių šios mitybos praktikos variantų. Apibendrinant galima teigti, kad tokia dieta reiškia, jog reikia nevalgyti tam tikrą (neilgą) laikotarpį, o kitu metu galima maitintis įprastai. Turbūt populiariausias protarpinio badavimo variantas – nieko nevalgyti dalį dienos, tarkime, iki pietų, arba popiet iki kitos dienos pusryčių. Teigiama, kad tarp valgymų turėtų praeiti mažiausiai 12 valandų, kad organizmas pajustų teigiamą protarpinio badavimo poveikį, ir dėl praktinių bei psichologinių priežasčių (kad nekamuotų mintys apie maistą, alkio jausmas ir nebūtų pagundų užkrimsti), badauti patariama pradėti vakare, nes tuomet dalį laiko tiesiog pramiegame. Taip, tai iš tiesų primena klasikinį patarimą nevalgyti po 18 valandos ar apskritai atsisakyti vakarienės – tokiu būdu, jei mūsų kitas valgymas bus tik ryte, br ypatingų pastangų prabadausime pusę paros. Žinoma, galimas ir atvirkštinis variantas, kurį taiko daug skubančių žmonių, nė nenumanančių, kad laikosi protarpinio badavimo režimo – nevalgyti pusryčių, ir pirmąkart užkąsti apie vidudienį. Svarbu paminėti, kad, laikantis protarpinio badavimo režimo, nevalgymo metu reikia išties nieko nevalgyti – jei sukremtate obuolį, sausainiuką ar atsigeriate sulčių, vis tiek gaunate kalorijų, ir negalite teigti, kad badaujate.

Tie, kurie nori badauti “rimčiau”, nevalgymo laiką prailgina nuo pusdienio iki visos dienos. Tokios “dienos be maisto” būna kartą per savaitę. Nuosaikesnis variantas – kai vieną dieną valgoma labai mažai, tarkime, suvartojama iki 20 proc. įprasto kalorijų kiekio.

Kokia tokio trumpalaikio badavimo nauda? Teigiama, kad tai padeda numesti svorio, nes ilgokai negaudamas kalorijų, organizmas ima deginti riebalų atsargas. Taip pat sulėtėja medžiagų apykaita ir nuslopsta apetitas, o skrandis susitraukia, ir vėl ėmus valgyti, pasisotinama mažesniu nei įprasta maisto kiekiu. Be to, tokia dieta yra ir labai praktiška – tiems, kurie tingi skaičiuoti kalorijas ar laikytis preciziškai sudarytų mitybos planų, paprasčiau kurį laiką tiesiog išvis nevalgyti. Minimas ir emocinis/psichologinis aspektas – pabadavus jaučiamas palengvėjimas.

Beje, protarpinis badavimas turi ilgą istoriją. Daugelyje kultūrų laikytasi ar iki šiol laikomasi religinio ar ritualinio pasninko – tereikia prisiminti musulmonų Ramadaną, kai nevalgoma nuo aušros iki sutemų, budistų vienuolių ar jogos praktikų periodinius pabadavimus ar krikščionių bei judėjų pasininkus, kai prieš svarbias religines progas susilaikoma nuo tam tikrų produktų ar nevalgoma visai. Tiesa, šiuo atveju tikslas yra išvalyti sielą, ne kūną, ir tikrai ne sulieknėti, vis dėlto tai turbūt paremia teoriją, kad trumpalaikis badavimas mus veikia visokeriopai teigiamai.

Vis dėlto sveikatos specialistai neskuba visiems rekomenduoti tokios mitybos. Sakoma, jog trūksta įrodymų, patvirtinančių šios dietos efektyvumą. Kol kas lyginamieji tyrimai atlikti su nedidelėmis žmonių grupelėmis, kai kurių bandymų metu tie, kurie laikėsi protarpinio badavimo režimo ir tie, kurie bandė kitokias dietas, svorio numetė labai panašiai... Skeptikai taip pat sako, kad teigiamas neilgo badavimo poveikis savijautai yra trumpalaikis - palengvėjimas ir badautojų minimas "proto prašviesėjimas" patiriami tik badavimo metu, vėliau viskas grįžta į savas vėžes ir jokių esminių pokyčių ilgalaikių organizme neįvyksta.

Kalbant apie lieknėjimą, protarpinio badavimo pavojus yra tas, jog sėkmingai pabadavus dažnai kyla pagunda save apdovanoti ir pasmaližiauti, arba atvirkščiai - imame daugiau valgyti iki badavimo, manydami, kad vėliau tas kalorijas vis tiek sudeginsime, ir galų gale bendras suvartotų kalorijų kiekis lieka nepakitęs. Be to, fiziologiškai esame užprogramuoti kaupti energijos atsargas, todėl pabadavus sužadinamas alkio ir sotumo jausmą reguliuojantis centras smegenyse, ir organizmas ima gaminti daugiau alkio jausmą skatinančių hormonų , norėdamas užtikrinti, kad, pagaliau gavę maisto, prisivalgysime iki soties ir dar sukaupsime atsargų kitam “badmečiui”.

Jei vis dėlto nusprendėte išmėginti protarpinį badavimą, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Tokia mityba gali būti pavojinga žmonėms, sergantiems diabetu, širdies ligomis, vartojantiems tam tikrus vaistus. Atminkite – svarbiausia yra nepakenkti sveikatai.

www.meniu.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite