Pakruojo rajono ūkininkas lieka kaltas dėl grūduose uždususios darbininkės

Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistojo ūkininko A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžio, kuriuo vyras buvo pripažintas kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, paskelbė nutartį. Apelianto skundas atmestas.

Nelaimė įvyko 2021 metų liepos 31-osios vėlų vakarą ūkininko A. L. ūkio grūdų sandėlyje, esančiame Pakruojo rajone. Vakarinėje pamainoje dirbusios darbininkės B. P. ir V. M. laipteliais nusileido į grūdų aruodą ir ėmė tolygiai skirstyti aruode buvusius grūdus. Tuo metu prie šio aruodo atvažiavo sunkvežimis pasikrauti grūdų, darbininkams atidarius aruodo apačioje esančias sklendes, grūdai ėmė byrėti į sunkvežimio priekabą. Kaip vėliau per ikiteisminį tyrimą ir teisme liudijo V. M., tuo metu jos pajutusios, kad byrančių grūdų srautas jas ėmė traukti žemyn.

Liudytojos teigimu, įvykio metu ji spėjo įsikibti į laiptelius, nes buvo arčiau jų, kitą ranką padavė apačion grimztančiai kolegei, tačiau šios ranka išslydo. Iš aruodo ištrūkusi V. M. ėmė šauktis pagalbos, tačiau tą vakarą buvę kiti darbininkai grūdų masėje paskendusios B. P. surasti nesugebėjo. Į nelaimės vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai tik maždaug po valandos surado jau be gyvybės ženklų buvusią B. P. – moteris grūdų masėje užduso. Po šio tragiško įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ūkininkui A. L. pareikšti kaltinimai, baigus tyrimą byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams. 

Praėjusių metų rugsėjo 11 dieną bylą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą – būdamas darbdaviu ir būdamas atsakingas už saugų darbų vykdymą, turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, būdamas atsakingas už saugų ir sveikatai nepavojingų sąlygų darbuotojams sudarymą bei privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus – savo pareigų neįvykdė: įgyvendindamas šias pareigas, nesudarė darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų visais su darbu ir sveikatos sauga susijusiais aspektais, neužtikrino tinkamos darbuotojų saugos. Lemtingą dieną ūkininkas paliko darbus skirstyti ir prižiūrėti agronomą-traktorininką, kuris nebuvo atsakingas už saugias darbuotojų darbo sąlygas ir pagal pateiktą tos dienos darbo grafiką nedirbo ir, kaip paaiškėjo, buvo dar ir neblaivus. Ūkininkas, žodžiu jį įpareigodamas vadovauti tuo metu vakarinėje pamainoje dirbusiems darbininkams, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Dėl šių teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos 2021 m. liepos 31 d., apie 21.33 val., B. P., dirbdama pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, įlipo į grūdų sandėlyje esančio bunkerio vidų sklaidyti grūdų ir atidarius grūdų bunkerio sklendes pateko į žemyn judančių grūdų srautą, negalėjo iš jo išsilaisvinti ir, kaip vėliau konstatavo medicinos ekspertai, mirė nuo mechaninės asfiksijos svetimkūniais keliose kvėpavimo takų srityse. Teisme A. L. savo kaltės nepripažino, teigė, kad po laidotuvių žuvusiosios artimiesiems padėjo pinigais, apgailestauja dėl įvykusios nelaimės.

Pirmosios instancijos teismas A. L. pripažino kaltu ir paskyrė jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, nuteistąjį įpareigojo atsiprašyti visų žuvusiosios vaikų. Iš A. L. nukentėjusiesiems priteisti 37 tūkstančiai eurų neturtinei žalai atlyginti. Su tokiu teismo sprendimu nuteistasis nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Advokatas skunde nurodė, kad jo ginamasis A. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Gynėjas teigė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad A. L. neužtikrino, ignoravo identifikuotas rizikas dirbant grūdų sandėlyje (talpykloje) – neįrengė prevencinių priemonių, leidžiančių galbūt išvengti B. P. mirties.

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, apklausęs liudytojus, specialistus, paskyręs objektų tyrimą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo A. L. padarytą nusikalstamą veiką bei padarė motyvuotas išvadas dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusios teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį.

Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi tiek apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, tiek baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad A. L., būdamas atsakingas už ūkyje vykstančių procesų ir darbų priežiūrą, darbo procesą savo ūkyje kontroliavo nepakankamai. Kaip nustatyta iš  liudytojų parodymų, B. P. ūkininko A. L. ūkyje teikusi paslaugas pagal paslaugų kvitus, dirbo analogiškus darbus kaip ir V. M., kuri ūkyje buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, o į pilną grūdų bunkerį paskirstyti grūdų periodiškai lipdavo dauguma ūkyje dirbusių asmenų, taip pat ir teikusių paslaugas pagal paslaugų kvitus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai susiklostė – civiliniai ar darbo, nagrinėjamu atveju vadovas turi bendro pobūdžio pareigą užtikrinti, kad darbus atliekantys asmenys dirbtų saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Asmenims, atliekantiems darbus civilinių teisinių santykių pagrindu, turi būti garantuotos tokios pačios saugios darbo sąlygos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį. Todėl A. L. pats arba per ūkyje dirbančius sandėlininkus pavesdamas tokius pavojingus darbus atlikti B. P., kuri pagal teisės aktų reikalavimus ir specialistų įvertinimą tokių darbų atlikti negalėjo, prisiima ir visą su tokių darbų atlikimu susijusią ir iš jų galinčių kilti žalingų padarinių riziką.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi nuteistojo A. L. gynėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.