Pukos šiaulietiškos šaknys išsikerojo Ukmergės miškuose

Puka (Paulius Arlauskas) – vienas kontraversiškiausių Šiaulių menininkų, dailininkas ir muzikantas, jau antrą dešimtmetį nebegyvenantis Šiauliuose, bet savo šaknimis lyg gijomis vis atitįsiantis čia tai idėją, tai darbą, suskambantis savo kūryba Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu Ukmergės r. miškuose gyvenantis tapytojas – vienas iš septynių iš Šiaulių kilusių, bet išvažiavusių žinomų kūrėjų – bus pavaizduotas gatvės sieninės grafikos darbe, kuris specialiai kuriamas šiųmetėms „Šiaulių naktims“. Tai savotiška Šiaulių ambasadorių siena, iliustruojanti renginio šūkį „A žinai, kur mana šaknikes?“.

Saitai su Šiauliais

„Tarp jų gerai aš pasijusiu“, – šią naujieną lakoniškai įvertino Puka, išklausęs, šalia kokių žinomų šiauliečių bus nupieštas gatvės grafikos kūrinyje.

Jam ši žinia buvo staigmena, nes jokio kvietimo į „Šiaulių naktis“ kol kas negavo. Ukmergės r. gyvenantis šiaulietis savo vaikystės ir jaunystės miestą randa progų aplankyti.

„Šiaulietis jaučiuosi tiek pat, kiek ir jaučiausi anksčiau. Tai mano gimtasis miestas, kuriame praleidau kelis dešimtmečius iki išvažiavimo į Vilnių. Ir giminės gyvena Šiauliuose, ir šeimos kapai čia. Lankausi Šiauliuose, nėra ryšiai nutraukti. Jei bus galimybė, atvažiuosiu“, – sako P. Arlauskas.

Nėra nutrūkę ne tik šeiminiai, bet ir kūrybiniai saitai. Menininkas, šiauliečių kviečiamas, mielai atsiliepia ir dalyvauja gimtojo miesto renginiuose ir kituose projektuose. Prieš kelerius metus dalyvavo „Šiaulių naktų“ šviestuvų dirbtuvėse, o šiemet vieną savo kūrinių padovanojo šiauliečių organizuojamam aukcionui, kurio lėšos buvo skirtos Ukrainai.

Įsišaknijo Ukmergės miškuose

Šiaulietiškos šaknys nutįso iki Vilniaus, o šiuo metu Puka įsišaknijo Ukmergės miškuose, kur į sodybą prieš trejus metus persikėlė gyventi per koronaviruso pandemiją ir karantino suvaržymus. Nežinios ir netikrumo laiką menininkas skyrė kūrybai gamtos apsuptyje.

„Su kolege skulptore Milda turėjome Vilniuje galeriją. Tada viskas buvo uždaryta. Kai visur maksimose išjungė muziką, labai neaiškus pasidarė likimas. Lyg apokaliptiniame filme pasijutau. Turėjau trobelę miške, į kurią ir atvykau. Ačiū Dievui, viskas baigėsi. Visi nusiplėšė kaukes ir dabar visi be jų“, – išgyvenimus, privertusius keisti net gyvenamąją ir darbo vietą, pasakoja Puka.

Nepaisant to, kad gyvena toli nuo miesto judesio, Puka nesijaučia socialiai atitrūkęs.

„Tai pats Lietuvos vidurys, netoli Vilnius, Kaunas, Jonava. Nėra taip, kad sėdi miške, po medžiu, ant kelmo. Niekas iš esmės nepasikeitė mano gyvenime: yra tapyba, muzika, parodos. Šiuo metu esu atidaręs asmeninę parodą, dalyvauju keliose grupinėse. Esu muzikos grupę sukūręs. Ir kartais veiklos intensyvumas būna net didesnis, nei būdavo Šiauliuose ar Vilniuje. Nesijaučiu nuo nieko atitrūkęs. Visi žmonės, kurie mane supa, kurių man reikia, yra šalia, susitinku su daugeliu“, – sako Puka, kurio miškiniu niekaip nepavadinsi.

Pasak menininko, viską diktuoja kūrybinė varomoji jėga, kuri yra svarbesnė už vietą ir kitas aplinkybes.

„Svarbu, kad tave suprastų“

„Nė vienas žmogus negali sustoti taške. Yra kiti aplink, skaitomos knygos, įvykiai, net politiniai, tave formuoja, matai kitaip. Menininkas turi atspindėti pasaulį“, – kalba Puka apie tai, kad kūryboje neišvengiamai atsiranda naujų formų ir štrichų.

Jis prieš porą dešimtmečių šiauliečius ir ne tik šokiravo ar mažų mažiausiai nustebino atvirais tapybos ant nuogo kūno darbais. Stereotipų laužymas ir maištavimas buvo jauno menininko kalba, tačiau amžius (šiuo metu Pauliui Arlauskui 56-eri – aut. past.) neprivertė jo ieškoti būdų, kaip įtikti publikai.

Kita vertus, maištas – irgi būdas įtikti publikai, tik dabar Pukai yra svarbesnių dalykų: „Svarbiau, kad tave suprastų. Aišku, maištauti, stebinti, šokiruoti – irgi būdas įtikti publikai. Žiūrint, kokio atsako iš publikos nori.“

Šiuo metu menininkas turi ne vieną kūrybinį projektą: „Užmanyta daug įvairių naujų kolekcijų nupiešti, išleisti fotoalbumą su kolegomis, įrašyti muzikinį albumą, sukurti vaizdo klipą.“

Muzika visada šalia

Menininko kūrybinė veikla tapyba neapsiriboja. Visuomet šalia yra ir muzika. Puka Šiauliuose buvo įkūręs grupę „ŽUWYS“, su kuria ilgus metus muzikavo.

Šiuo metu su kolega Laurynu Žemaičiu yra įkūręs grupę „Psichodeliniai runkeliai“. „Mes grojame meditacinę, kiek psichodelinę muziką. Turime ir pasirodymų, bet nesame prisirišę prie terminų ar sutarčių – kada norime, tada ir grojame“, – atsipalaidavęs kalba Puka.

Kur tavo šaknys?

Ne vienas, išvykęs iš gimto sodžiaus, miesto ar šalies, nori tapti pasaulio piliečiu. Vieni savo kilmę slepia, kiti ja didžiuojasi. Žmonės, plačiai nešantys savo idėją, kūrybą, (iš-) mintį, talentą, tampa ir savo šalies ar krašto savotiškais ambasadoriais. Jų kraštiečiai savo garsenybėmis didžiuojasi, nepamiršta, kviečia ir giriasi, kur šių talentų šaknys.

„Šiaulių naktų“ organizatoriai šiųmečiu šūkiu pasirinko šiaulietišką klausimą-pareiškimą – „A žinai, kur mana šaknikes?“. Jie nusprendė ir į renginį kviesti, ir svečiams girtis bei patiems miestiečiams priminti iš Šiaulių kilusias įžymybes, net jų portretais sieną nutapyti.

„Šūkio inspiruota ir gimė idėja padovanoti miestui dar vieną muralą (sieninės grafikos darbą – aut. past.), kuriame būtų pavaizduoti šiauliečiai, jau nebegyvenantys Šiauliuose, bet neatsisakantys savo šiaulietiško identiteto, patriotai, vis grįžtantys į miestą vedini „Šiaulių naktų“ šauksmo. Kadangi naktyse kiekviena diena bus tarsi skirta skirtingam žanrui: muzikai, vizualiesiems menams, šokiui, poezijai, kinui, teatrui ir t. t., ant sienos vaizduojami skirtingų sričių menininkai, mokslininkai, sportininkai“, – vieną iš šūkio vizualizacijų pristato Remigijus Ruokis, „Šiaulių naktų“ sumanytojas ir organizatorius.

Ambasadorių septynetukas

Ant sienos „atsiras“ septynetas šiauliečių, dabar gyvenančių kituose Lietuvos miestuose ar net užsienio šalyse.

„Tokių žmonių yra ir daugiau. Jei siena būtų buvusi didesnė, tai garsinančių šiauliečių būtų buvę dar daugiau. Tikrai yra tų, kuriems pritrūkome vietos“, – apgailestaudamas kalba R. Ruokis.

Meno kūriniui įgyvendinti reikalinga begalė leidimų, derinimų ir sutikimų. Kai tik vieta ir leidimai bus suderinti, idėją įgyvendins grafikos dailininkų grupė „Baltic Murals“.

Taip ir norisi šį muralą pavadinti Šiaulių ambasadorių siena. Tada parinkti jai tokį plotą, kad tilptų kuo daugiau asmenybių, kurių šaknys Šiauliuose ir kurie, dirbdami visoje Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, galėtų besididžiuodami ištarti: „A žinai, kur mana šaknikes? Šiauliuos.“