Vaikas į mokyklą keliauja savarankiškai? Štai ką turi žinoti visi tėvai

Rugsėjis kasmet primena ne tik apie naujų mokslo metų pradžią, bet ir apie būtinybę iš naujo pasirūpinti vaikų saugumu kelyje. Ypač svarbus šis laikotarpis pirmokams, kurie dažnai pirmą kartą savarankiškai eina į mokyklą ar grįžta iš jos.

Tačiau eismo saugumo žinias verta pasikartoti ir vyresniems vaikams – per atostogas įgūdžiai pasimiršta, o kasdien kintanti eismo aplinka reikalauja nuolatinio budrumo. Šiomis dienomis tėvams pats laikas dar kartą peržvelgti, ar vaikas geba atpažinti pavojingas situacijas, laikosi pagrindinių saugaus elgesio taisyklių ir žino, ką daryti netikėtais atvejais.

Svarbu suprasti, kad saugus keliavimas į mokyklą – tai ne vien įgūdžių rinkinys, bet ir nuoseklus ugdymo procesas, kuris turi būti pritaikytas pagal vaiko amžių, brandą ir gyvenamąją aplinką, sako Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Daiva Piličiauskienė.

„Lietuvos teisės aktuose konkretaus draudimo leisti vaikams eiti į mokyklą vieniems nėra. Visais atvejais tėvai privalo įvertinti vaiko brandą – ar jis geba užrakinti duris, saugiai pereiti gatvę, atpažinti pavojus ir prireikus paskambinti tėvams ar skubios pagalbos numeriu. Specialistai ir psichologai teigia, kad apie 6–7 m. kai kurie vaikai jau geba grįžti namo, pietauti, nueiti į būrelius savarankiškai, tačiau kitiems reikia daugiau laiko, todėl labai svarbu atsižvelgti į vaiko charakterį, brandą ir aplinką“, – sako A.Žikevičiaus mokyklos pavaduotoja ugdymui.

Kokie įgūdžiai būtini ir kaip juos ugdyti?

D.Piličiauskienė atkreipia dėmesį, kad 5–7 m. vaikai jau turi turėti saugaus eismo žinių pagrindus. Pasak jos, tokie vaikai jau turėtų suprasti, kas yra kelias, šaligatvis, žinoti, kad žaidimas gatvėje pavojingas, mokėti pereiti kelią per pėsčiųjų perėją ar šviesoforo reguliuojamą sankryžą, mokėti atpažinti žalios, geltonos ir raudonos šviesoforo spalvas ir suprasti jų reikšmes.

„Vaikas turi išmokti žiūrėti kairėn-dešinėn-kairėn ir įsitikinti, kad visi automobiliai sustojo. Nuo mažens reikia kalbėti ir aiškinti, kodėl atšvaitas ar ryškiaspalvė liemenė reikalingi tamsiuoju paros metu, ypač užmiestyje privaloma dėvėti šviesą atspindinčią liemenę ar neštis žibintuvėlį, atšvaitą segti ant dešinės rankos arba kojos, nes taip pėsčiasis, eidamas prieš eismą, yra geriau matomas. Taip pat vaikai turi žinoti bendrąjį pagalbos numerį 112 ir galėti pasakyti savo vardą bei adresą“, – teigia pašnekovė.

„Turime ugdyti supratimą, kad nekalbama su nepažįstamaisiais. Jei nepažįstamasis kalbina, svarbu likti ten, kur yra kitų žmonių, nesitraukti į atokesnę vietą, jei kažkas atrodo keista ar nejauku, nereikia bijoti pasakyti „ne“, – sako D.Piličiauskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikas turi mokėti ir naudotis technologijomis – turi suprasti, kaip susisiekti su tėvais telefonu, bet taip pat žinoti, kad einant nereikėtų naršyti telefone ar klausytis muzikos, nes tai mažina atidumą ir budrumą.

„Mokykime vaikus, kad pavėlavimas nėra priežastis rizikuoti – jokiu būdu neperbėgti gatvės per raudoną šviesą ar neleistinoje vietoje“, – sako saugaus eismo specialistė.

D.Piličiauskienė pažymi, kad išugdyti naują įprotį vaikui trunka keletą mėnesių. Geriausiai tai pavyksta padaryti rodant pavyzdį, pabrėžia ji – tėvai turėtų patys laikytis saugaus eismo taisyklių, rodyti teisingą pavyzdį, kartu su vaikais aptarinėti šviesoforo signalus ir eismo situacijas, o šiuos įgūdžius kartoti reguliariai.

„Rekomenduojama su vaiku kelis kartus pereiti suplanuotą maršrutą, tačiau po kurio laiko vėl kartu pasitikrinti, ar vaikas vis dar renkasi saugų kelią ir laikosi taisyklių.

Aptarkite perėjas, pavojingus posūkius ir saugias vietas, parodykite, kur galima kreiptis pagalbos (parduotuvė, kaimynų namai). Vaikai lengviau įsimena taisykles žaisdami „eismo ekspertą“ ar aptardami matytas situacijas“, – sako specialistė.

Kaip pasirinkti ir suplanuoti saugiausią maršrutą?

Paprastai žmonės linkę rinktis trumpiausią kelią per kiemus ar stovėjimo aikšteles, tačiau vaikams rekomenduojama maršrutą sudėlioti ten, kur yra pėsčiųjų perėjos, šviesoforai, šaligatviai ir geras apšvietimas.

„Taip, toks maršrutas gali būti ilgesnis, bet jis saugesnis. Parenkant maršrutą reikėtų patikrinti gatvių eismo intensyvumą, ar yra reguliuojamos perėjos, ar pėsčiųjų perėjose matomumas nėra ribotas (ar niekas neužstoja matymo lauko). Vaikai turi mokėti laukti, kol automobilis visiškai sustos, ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju“, – sako specialistė.

„Vaikams turime priminti, kad einant šaligatviu, važiuojantys paspirtukai ar dviračiai gali kelti pavojų, todėl svarbu stebėti aplinką ir būti atidžiais. Patogu vaikui nupiešti ar pažymėti maršrutą žemėlapyje su akivaizdžiais orientyrais (parduotuvė, stotelė, tiltas); vaikas turėtų mokėti juos atpažinti. Kelio „Namai-mokykla-namai“ žemėlapį galima nusipiešti ir patiems. Taip vizualiai lengviau įsiminti maršrutą“, – pataria D.Piličiauskienė.

Tai ypač svarbu, jei vaiko maršrutas į mokyklą ir iš jos eina užmiestyje, kur neretai yra mažiau šaligatvių, eismas vyksta didesniu greičiu, blogesnis apšvietimas, siauri kelkraščiai, galimi laukiniai gyvūnai ar palaidi šunys.

„Tokiose vietose reikia eiti kelkraščiu, toliau nuo kelio krašto, prieš automobilių važiavimo kryptį, dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba turėti žibintuvėlį, atšvaitą segėti ant dešinės rankos arba kojos, kad vairuotojai geriau matytų“, – sako ekspertė.

Be to, jei vaikas vyksta autobusu, reikia priminti, kad jam sustojus negalima bėgti nei pro autobuso priekį, nei pro galą. Reikia palaukti, kol autobusas nuvažiuos ir prieš einant įsitikinti, kad eiti per kelią saugu ir tada eiti.

Kelionė viešuoju transportu

Jei visgi vaikui būtina savarankiškai naudotis viešuoju transportu, pirmus kelis kartus važiuokite drauge su vaiku – parodykite visą procesą praktiškai. Sudarykite planą „ką daryti, jei...“ – pvz., autobusas neatvažiuoja, pametamas bilietas, praleidžiama stotelė, pataria D.Piličiauskienė.

„Ką darytum, jei...?“ tipo klausimai padeda įsiminti, tad pažaiskite tokį klausimų žaidimą. Ir žinoma, mokykite saugaus elgesio taisyklių laukiant, važiuojant ar išlipant iš autobuso“, – sako specialistė.

Ji priduria, kad vaikas turėtų žinoti, kuriuo autobusu važiuoja, kurioje stotelėje išlipti ir ką daryti, jei netyčia išlipo ne ten, kada jam reikėtų kreiptis į vairuotoją ar kitus keleivius, paskambinti tėvams. Taip pat reikėtų priminti vaikui ir apie elgesį tais atvejais, jeigu kas nors bando kalbinti ar kviečia kartu išlipti – vaikas turi nebijoti atsisakyti ir likti ten, kur yra daugiau žmonių.

Ką daryti, jei vaikas bijo eiti vienas?

Aiškinant vaikui apie saugų dalyvavimą eisme labai svarbu neperkrauti jo gąsdinimais ir savarankiškumą skatinti palaipsniui – nuoseklūs žingsniai nesukels vaikui streso, sako D.Piličiauskienė.

„Pavyzdžiui, jei vaikui sunku išeiti iš namų vienam, galima pradėti nuo ėjimo iki namo laiptinės, vėliau – iki artimiausios žaidimų aikštelės, kiekvienas žingsnis įtvirtinamas pagyrimais. Perdėtai saugant vaiką, neleidžiant jam savarankiškai patirti, išmokti ar spręsti situacijų galima perduoti vaikui savo nerimą. Tėvai turi rodyti pasitikėjimą, paaiškinti, kad klaidos yra mokymosi dalis, tačiau visada priminti saugaus elgesio taisykles“, – sako saugaus eismo ekspertė.

Be to, jeigu yra galimybė, vaiką galima palaipsniui įjungti į grupę su kaimynų ar klasės draugais – taip jis jausis saugiau, priduria ji.

Saugaus eismo atmintinė tėvams

Paruošėme saugaus eismo atmintinę, pasinaudokite ja, ruošiant vaiką savarankiškai kelionei į mokyklą