Kvadratas | 11 MIN.

Rolandas Andrijauskas. Apie kamerą ir draugus

Pa­ren­gė Li­na Lie­sie­nė
2023 m. rugsėjo 30 d. 18:26
_T4A3514

Žinomas medijų menininkas Rolandas Andrijauskas, daugiau nei tris dešimtmečius gyvenantis JAV, rugsėjo viduryje lankėsi gimtuosiuose Šiauliuose. Fotografijos muziejuje vykusiame susitikime Rolandas kartu su broliu Tomu demonstravo archyvinę kino medžiagą – Šiaulių miesto menininkų kūrybinius ieškojimus, užfiksuotus kino kamera dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Pokalbis ir vaizdinė medžiaga organiškai papildė, atskleidė naujų detalių apie Fotografijos muziejuje eksponuojamos parodos „Šiaulių albumas. Apie muzikinės scenos maištininkus“ turinį.

Atvykusį į gimtinę menininką kalbino Viktoras Gundajevas.

– Rolandai, kokios aplinkybės lėmė tavo susidomėjimą kinu? Kada pirmą kartą teko paimti į rankas kino kamerą?

– Mėgėjišką kino kamerą („Super 8“ formato) turėjo draugas, gal tai buvo pirmasis susidomėjimas šia technika. Mano paties pirmoji kamera buvo „Krosnogorsk 3“ – pakankamai gera, už prieinamą kainą, patogi, lengvai valdoma. Jei turi žinių apie fotografiją, išlaikymą, diafragmą, kadrų greičius, jų standartus, gali pradėti filmuoti iškart.

Ir anksčiau domėjausi kinu, planavau, baigęs universitetą (Maskvos valstybinį Lomonosovo) ir kryptingai pasiruošęs, bandyti stoti į „VGIK’o“ (Maskvos kinematografijos aukštosios mokyklos) režisierių kursus, trunkančius 2–3 metus. „VGIK’ą“ buvau labai pamėgęs, vaikščiodavau ten žiūrėti filmų, nes draugai jau mokėsi. Patikdavo ta kūrybinga atmosfera, kuri labiau primindavo ne mokslo įstaigą, bet rūkomąjį. Prie Vilniaus universiteto tuo metu susikūrė kino mėgėjų klubas, kuriame buvo rodomi Vakarų filmai. Tai paskatino svajones suformuoti grupę ir važiuoti mokytis į Lodzės (Lenkija) kino institutą, tačiau tai liko tik svajonėse.

– Kokie draugai tave lydėjo tuo metu? Kokie prisiminimai iš bendrų veiklų?

– Iš aktyvių to laikmečio dalyvių galima paminėti menininką Gintą Smilgą, savo asmenine kamera filmavusį nemažai ir Sąjūdžio medžiagos, muzikos klipų. Tuo laikotarpiu jau turėjau savo kino kamerą ir prieš rodomus filmus universiteto klube teko pademonstruoti savo sukurtą 3 min. trukmės kino juostą dideliame ekrane. Joje buvo nufilmuotos Rasų kapinės ir grupė BIX. Juosta ryškinta Vilniaus buitinio aptarnavimo kombinato rūsyje, tai buvo vienintelė man žinoma vieta, kur dirbo tos srities specialistas, vėliau išvykęs į Izraelį.

Kitų specialistų nepavyko rasti, tai šiek tiek sumažino kūrybinį stimulą, bet ryškinti juostas ėmėsi Tomas (Andrijauskas). Helmis (Helmantas Stanevičius) žinojo, kad Šiauliuose galima išryškinti pas fotografą Algirdą Musneckį.

– Kas dar turėjo įtakos tavo kūrybiniam keliui?

– To laikotarpio aplinkybės sėkmingai sutapo – per televiziją buvo parodytas Jono Meko filmas su Vytauto Landsbergio įžanga, daug draugų tai matė, visiems padarė įspūdį. Supratau, kad filmai nebūtinai turi būti formalūs, galima filmuoti ne tik kino studijoje, bet tiesiog vaizdus, įvykius ir tokia medžiaga bus įdomi.

Kamera ir juosta buvo naudojama labai taupiai: nemažai kainavo kino juosta ir jos ryškinimas, o kita vertus – buvo sunku sovietinėje aplinkoje surasti įdomią aplinką. Norėdavosi lygiuotis į Vakarų tendencijas, pvz., MTV, kur panašia technika, panašiais principais buvo kuriami klipai, tačiau daug įspūdingesniuose Niujorko, Mančesterio miestų fonuose. Teko ieškoti įdomesnių erdvių – posovietinių griuvėsių, šiukšlių, industrinės aplinkos, norėjosi užfiksuoti įdomesnius žmones. Kadrų ieškojimui įtakos turėjo Andrejaus Tarkovskio filmai.

Pasirinkimui eiti kino filmų kūrimo keliu turėjo įtakos ir Arsenalo festivalis (Rygoje). Teko lankytis viename iš pirmųjų, puikiai paruoštame, parodžiusiame visą avangardinio kino istoriją, sukoncentruotame į palyginti neilgą – 7 d. – trukmę. Pamatyti filmai man atvėrė ir kino juostų panaudojimo galimybes – braižymą, apšvietimą ir kt.

Tuo metu Leningrade (dabartiniame – Sankt Peterburge) vyko įdomus reiškinys – „Paralelinis kinas“. Pamačiau, kad filmuoti galima be išankstinio pasiruošimo, be scenarijaus. Jau tada pradėjo suktis galvoje mintis, kad ir man reikėtų įsigyti kino kamerą.

Draugas (scenaristas Alvydas Bausys) už 150 rublių pardavinėjo savo kino kamerą, kurią ir nusipirkau. Tuo pačiu laikotarpiu Džeris (Geraldas Jankauskas) ir Helmis taip pat įsigijo kameras, visi trys pradėjome eksperimentuoti su kino juostomis, domino efektas sukūrė papildomą medžiagą. Visa tai vyko 1988–1991 m., t. y. iki mano išvažiavimo į Niujorką.

– Kokia buvo tuometė kūrybinė, draugų terpė Šiauliuose?

– Buvo grupė draugų, kurie sukosi apie „Kaštono“ kavinę ir Šiaulių kultūros namus. Daugiausia – Šiaulių pedagoginio instituto piešimo studentai, gyvenę bendrabutyje, ir vietiniai šiauliečiai. Kultūros namuose buvo įsikūrusi teatro studija, BIX’ų studija. Susidarė įdomi kūrybinė terpė. Žmonės bendraudavo, keisdavosi informacija, idėjomis. Draugavome su BIX’ais, būdavome koncertų užkulisiuose, teko pamatyti to meto koncertinę virtuvę, kažką iš to nufilmuodavau.

– 1988 m. grįžai iš Maskvos, baigęs ten studijas. Kokia to priešistorė? Kaip sugalvojai išvažiuoti į Maskvą?

– Pirmiausia į Maskvą išvyko Ričardas Norvila. Tuomet Džeris ir aš. Džeris stojo į filosofiją, aš norėjau į mediciną. Tačiau netikėtai susitikome traukinyje Klaipėda–Vilnius. Džeris papasakojo, kaip nuostabu yra mokytis Maskvoje, apibūdino tai lyg siurrealistinį, mistinį paveikslą. Išlipęs iš traukinio, supratau, kad medicinos nestudijuosiu, vyksiu į Maskvą. Grįžau į Šiaulius, visus metus nuosekliai ruošiausi. Įstojau į proftechninę mokyklą (kartu išvengiau sovietinės armijos), mokiausi tekintojo profesijos vienus metus, baigiau mokslus puikiai, „raudonu diplomu“, išlaikiau „visuomeninio mokslo“ egzaminą, beveik mintinai išmokęs tos temos vadovėlį. Tai buvo 1983 m. R. Norvila Maskvoje jau mokėsi dvejus metus, Džeris – vienus, tada įstojau aš.

Maskvos valstybiniame Lomonosovo universitete beveik visi draugai studijavo filosofiją. Kai kas po antro kurso perėjo į psichologiją, pavyzdžiui, R. Norvila tam skyrė dideles pastangas. Mokslai buvo gana sudėtingi, mokytis reikėjo daug. Taip pat tuo metu buvo dar ir ideologinių dalykų, sunkiai suvokiamų sveiku protu.

Kartu įstojo nemažai pažįstamų iš Šiaulių. Buvome išskirtiniai studentų bendrabutyje – vadinamoji „mafija“, turėjome nemenką muzikos kolekciją, mažą kasetinį grotuvą (vadinamąjį „magą“), kurį buvo galima lengvai pasiimti į išvyką. Klausėmės vakarietiškos muzikos.

– Kaip formavosi asmeninės nuostatos, nusistatymas sovietinei ideologijai?

– Organiškai. Jau nuo vaikystės jaučiau svetimybę sovietų simboliams – paminklams, spaliukų, pionierių sistemai. Užaugau klausydamas „Amerikos balso“ ir BBC, Šiaulių Taškento rajone. Pamenu, „Amerikos balsas“ lietuviškai transliavo daugiausia politikos temas, naujienas, o rusų kalba – šiek tiek kultūrinių programų. Daugiausia davė klausymasis BBC kanalu vieno žydų kilmės programų vedėjo, porą kartų per savaitę buvo transliuojamos laidos apie muziką su geru humoru, pašaipiu tonu sovietinei ideologijai. Šias laidas įrašydavau į magnetofoną, dar sukonspektuodavau į sąsiuvinį (įrašai dar išlikę). Tai naudojau vesdamas diskotekas mokykloje.

Nuo vaikystės domėjausi kinu, pirkdavau žurnalus „Kinas“, „Savaitės ekranas“. Žurnalus perskaitydavau nuo pirmo iki paskutinio puslapio, ypač domino Vakarų kinas. Grįžęs po studijų Maskvoje, net bandžiau įsidarbinti žurnalo „Kinas“ redakcijoje, bet nepatiko realybė, žurnalo virtuvė.

Kai Šiauliuose pasirodė pirmieji videomagnetofonai (apie 1985 m.), jų kaina prilygo automobilio ar buto kainai. Susimetę keli draugai juos nuomodavomės. Vaizdo peržiūros tęsdavosi po 24 val. – visą nuomos laiką. Filmai būdavo vakarietiški, bet įrašai prastos kokybės, įgarsinti rusų kalba (siaubo filmai todėl atrodydavo dar baisesni, nei buvo iš tikrųjų). Tuo pačiu metu buvo bene produktyviausias Holivudo (JAV) kino istorijos laikotarpis – filmus kūrė tokie meistrai, kaip Brianas De Palma, Oliveris Stone’as, Woody’is Allenas, Martinas Scorsese ir kt. Kiekvienas kažką davė ir mano asmeniniam kūrybiškumo vystymuisi.

– 1991 m. išvykai į JAV, kaip toliau tęsėsi tavo kūrybinis kelias, kuo prisidėjo pažintis su Jonu Meku?

– Buvo svajonė nuvykti į Niujorką ir užsiimti kinu, tikėjau, kad galiu tai įgyvendinti. Atvykęs ėjau per kontoras, turinčias kažką bendro su kinu, siūliau savo paslaugas, bet ilgesnis, sėkmingas bendradarbiavimas neužsimezgė.

Antologijoje susipažinau su Jonu Meku, taip tęsėsi pažintis ir su kinu. Įsiminė paprastas bendravimas su Jonu – ateik ir pasakyk: „Labas.“ Jei energetika sutampa, tęsiasi ir bendra veikla. Buvau pas jį pagalbininku – padėjau organizuoti renginius, parduoti bilietus. Lygiagrečiai stengiausi domėtis viskuo plačiau, ne tik Antologija. Nors sąlygos ten dirbti, kurti kiną buvo tinkamos.

– Kas tuo metu iš lietuvių dar sukinėjosi Antologijoje?

– Julius Žižliauskas (iki šiol užsiima Jono Meko kūrybos leidyba, saugo palikimą), fotomenininkas Arūnas Kulikauskas (turėjo fotostudiją rūsyje, dirbo ūkinius darbus, savo automobiliu vežiojo filmus), broliai Naujokaičiai – dailininkas, fotografas Audrius ir perkusininkas, kompozitorius Dalius. Dailininkas Eugenijus Varkulevičius rūpinosi Antologijos tvarka, švara. Patys savanoriškai, dažniausiai be atlygio viską tvarkydavome, dažydavome sienas, organizuodavome renginius.

– Koks buvo pagrindinis darbas, kaip pragyvenimo šaltinis?

– Pradžioje dirbau restoranuose, o gavęs dokumentus, pradėjau dirbti internetinėje reklamoje, su multimedija – ir filmavimu, ir fotografavimu. Vaizdo kūrimo darbai buvo komerciniai. Laisvalaikiu nuolat filmavau Antologijoje, H8 kasetėse, miniDV. Turėjau 16 mm amerikietišką kamerą. Pats Jonas Mekas tuo metu nustojo filmuoti kino kamera – ėmėsi naujų technologijų, laikėsi nuostatos, kad tam tikras laikmetis turi būti filmuojamas to laikmečio technika.

Apskritai to laikotarpio medžiagos nėra daug išlikę, o kas išliko – turi istorinę vertę. Antologijoje taip pat yra prifilmuotų tūkstančiai valandų iš asmeninių kolekcijų. Galima atrasti unikalių kadrų, istorinių vaizdų. Kiekvienas kadras turi estetinę vertę. Kino juostos – lyg tapyba aliejiniais dažais, labiausiai estetinę formą perteikianti technologija. Skaitmeninis filmavimas – jau visai kita meno rūšis.

Mano filmavimai Niujorke buvo gana spontaniški, chaotiški, vis prišokant. Norint išgyventi, reikėjo dirbti, kūrybai trūko laiko. Filmavimas buvo laisvalaikio, bendravimo, hobio forma – tai nebuvo rimti bandymai. Žinai, ką darai, bet nesiekiant karjeros. Filmavimas laisvu stiliumi. Didelės įtakos man turėjo J. Mekas, jo spontaniškas, nesurežisuotas filmavimas. Niujorkas tuo laikotarpiu buvo nepaprastai kūrybiškas miestas.

– Minėjai, kad filmavaisi pas Martiną Scorsese’ę, kokia ta istorija?

– Buvau vadinamasis fono aktorius. Pamenu, atleido iš darbo, grįžtu namo, žiūriu – prie namo filmą filmuoja. Parėjau namo, pasirausiau spintoje, prisitaikiau to laikotarpio (20 a. pr.) rūbus ir žygiavau į sceną. Baigėsi filmavimas, darbuotojai man sako, priduok rūbus. Sakau, čia mano. Pasirodo, pirmą kartą į istorinį filmą (tai buvo filmas „Boardwalk Empire“) pateko žmogus su savo rūbais. Paklausė mano duomenų, netgi gavau atlyginimą. Tai man patiko, vėliau kaip fono aktorius filmavausi dar keliuose kultinių režisierių filmuose. Pamačiau kaip dirba, pavyzdžiui, Robertas De Niro ar kiti to laikmečio talentai. Filmavimo procesas vykdavo labai profesionaliai, sklandžiai, su naujausiomis technologijomis. Turėjau galimybę stebėti holivudinio kino virtuvę.

Įdomi patirtis buvo padirbėti vokiečių režisieriaus Konstantino Wernerio filme „DeadLeaves“ (1998), ten aš dirbau garso operatoriumi bei atlikau įvairius kitus techninius darbus – pavyzdžiui, kūriau grimą. Filmas tapo įvairių festivalių laureatu.

– Ir tu, ir tavo brolis Tomas Andrijauskas esate žinomi medijų menininkai. Iš kur atsirado polinkis į šią sritį?

– Prigimtis tikriausiai... Šeimoje taip pat buvo kūrybiškų asmenybių. Dėdė Alfredas Šimkus savo laiku buvo kūrybinis darbuotojas, organizatorius, inteligentas. Mama, baigusi tuometį Šiaulių pedagoginį institutą, siūdavo suknias, domėjosi mada. Vienas kitas pavyzdys šeimoje parodė, kad šviesa tunelio gale yra. Mokykla, priešingai, neskatino kūrybos, nebuvo nei tinkamų priemonių, nei palaikymo. Pavyzdžiui, pats išmokau gražiai piešti, parodžiau mokytojui, pasakė, kad ne aš nupiešiau... Manau, labiausiai viską lemia jaunų žmonių kūrybiškumo išraiškos būdų ieškojimas.


Akmenė
Naujai įrengtomis penkiomis STEAM erdvėmis galės naudotis visi Akmenės rajono mokiniai REPORTAŽAS
Akmenės Ramučių gimnazijoje tūkstantmečio mokyklų II programos ribose Europos sąjungos lėšomis įrengtos penkios STEAM erdvės. Jomis galės naudotis visų Akmenės rajono mokyklų mokiniai.
Etaplius TV | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Penktadienis žada būti sudėtingas, kadangi, nors temperatūra bus aukščiau nulio, sulauksime sniego ir šlapdribos, o iš paskos ateis pūga, lijundra ir plikledis. Prasidėjus ilgajam savaitgaliui trumpam atėjusi šiluma trauksis ir vėl sugrįš šalčiai, sekmadienio naktį jau bus ir 23 laipsniai šalčio.
Lietuva | 2 MIN.
0
Kiekvienas žmogus turi „šviesiąją“ pusę – tą, kurią rodo pasauliui, ir šešėlinę – paslėptą, slopinamą, kartais maskuojamą net nuo savęs.
Lietuva | 3 MIN.
0
Lietuva
Radviliškis
Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) uždraudus Ukrainos skeletonininkui Vladyslavui Heraskevyčiui dalyvauti žiemos olimpinėse žaidynėse dėl šalmo, ant kurio pavaizduotos Rusijos invazijos aukos, prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė palaikymą sportininkui.
Sportas | 3 MIN.
0
Vasario 12 dieną vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai patvirtintas 2026 metų savivaldybės biudžetas. Šių metų finansinis planas rodo aiškią kryptį – didžiausias dėmesys skiriamas švietimui ir socialinei sričiai, kurios tiesiogiai paliečia daugelio rajono gyventojų kasdienybę.
Aktualijos | 4 MIN.
0

Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Penktadienis žada būti sudėtingas, kadangi, nors temperatūra bus aukščiau nulio, sulauksime sniego ir šlapdribos, o iš paskos ateis pūga, lijundra ir plikledis. Prasidėjus ilgajam savaitgaliui trumpam atėjusi šiluma trauksis ir vėl sugrįš šalčiai, sekmadienio naktį jau bus ir 23 laipsniai šalčio.
Lietuva | 2 MIN.
0
Ketvirtadienį po susitikimo su aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku, Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė esantis nusivylęs pastarojo meto ministro komunikacija.
Lietuva | 3 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis į pasitarimą pakvietė visų rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovus bei seniūnijų seniūnus.
Politika | 3 MIN.
0
Šiaulių rajono savivaldybė kryptingai optimizuoja savivaldybei priklausančio turto valdymą, siekdama sumažinti išlaidas, racionaliai naudoti pastatus ir užtikrinti patogesnes paslaugas gyventojams. Vienas pagrindinių sprendimų – savivaldybei pavaldžių įstaigų telkimas po vienu stogu, atsisakant nenaudojamų ar neefektyviai eksploatuojamų patalpų.
Politika | 3 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Angela Merkel – politinė veikėja ir buvusi Vokietijos kanclerė. Prieš tapdama viena įtakingiausių moterų pasaulyje, ji buvo eilinė mergina – drovi, bet protinga. Jaunystėje ji nebuvo „žavinga“ ir pateko į sąrašą tokių, kurias vadino nebučiuotomis.
Pasaulis | 3 MIN.
4
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Bloomberg“ pareiškė sutikęs su JAV pasiūlymu kitą savaitę surengti naują derybų dėl karo su Rusija užbaigimo ratą. Jo teigimu, pokalbiai planuojami antradienį arba trečiadienį, nors kol kas nėra aišku, ar Rusija pritars šiam susitikimui JAV.
Pasaulis | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prie tinklo prijungė Akmenės rajone statomą vėjo elektrinių parką, kurio įrengtoji galia siekia 105,84 megavatų (MW), o leistina generuoti galia – 100 MW.
Verslas | 2 MIN.
0
Septynioliktą kartą vykstančiuose „Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose 2025“ (NAVA) net dvylika šalies įmonių buvo įvertintos už socialinės atsakomybės iniciatyvas per praėjusius metus. Pagrindinį garbingą apdovanojimą „Metų socialiai atsakinga įmonė 2025“ pelnė UAB „Toksika.
Verslas | 6 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Buvusiai kandidatei į LR Seimą Irmai Gajauskaitei teismas skyrė 75 parų arešto bausmę, kurią ji turės atlikti Panevėžio kalėjime. Kompiuteris ir mobiliojo ryšio telefonas pripažinti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl jie konfiskuoti.
Kriminalai | 2 MIN.
1
Į policiją kreipėsi nuo sukčių nukentėjęs šiaulietis. Jauną vyrą pavyko apgauti jam atsiuntus SMS žinutę apie baudą.
Kriminalai | 2 MIN.
1


Šiauliai
Joniškis
Rytoj, vasario 13-ąją, pasitinkant Šv. Valentino dieną, visoje Lietuvoje vyks Lietuvos policijos inicijuota prevencinė akcija „Meilė veža saugiai“, skirta priminti, kad vaikų saugumas automobilyje prasideda nuo paprastų, bet gyvybiškai svarbių sprendimų – tinkamai parinktos kėdutės ir prisegto saugos diržo.
Gatvė | 3 MIN.
0
Trečiadienio vakarą Joniškio aplinkkelyje įkliuvo neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Panevėžys
Marijampolė
Panevėžyje per praėjusią parą iškrito iki 10 cm sniego. Šiuo metu mieste susiformavusi apie 35 cm sniego danga – tai bene didžiausias šią žiemą Lietuvoje užfiksuotas sniego kiekis. Dėl intensyvaus, užsitęsusio snygio ir prognozuojamų papildomų kritulių, AB „Panevėžio specialus autotransportas“ kelių priežiūros darbus visoje miesto teritorijoje vykdo sustiprintu, nepertraukiamu režimu. Darbai organizuojami 24/7 principu.
Gatvė | 4 MIN.
0
Marijampolės policijai vakar teko fiksuoti nekasdienę avariją. Susidūrė du lengvieji automobiliai. Paaiškėjo, kad vieną jų vairavo neblaivus vyras, o kitą – nepilnametė.
Gatvė | 2 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
„Šiauliai“ (9-8) sekmadienio vakarą įsirašė devintąjį laimėjimą LKL, kurią remia „Betsson“, čempionate.
Sportas | 3 MIN.
0
Prie pabaigos artėjant „Elme Messer“ Baltijos vyrų tinklinio lygos reguliariajam sezonui, svarbią pergalę iškovojo Šiaulių „Elga-Grafaitė-S-Sportas“. Šiauliečiai savo aikštėje po itin atkaklios kovos 3:2 (21:25, 14:25, 25:22, 25:18, 15:11) įveikė Talino „Selver-TalTech“ (Estija) komandą.
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Valstybinis Šiaulių dramos teatras šiuo metu liko be nuolatinio vadovo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, teatro direktoriaus pareigas paliko Aurimas Žvinys, o vadovavimas įstaigai laikinai patikėtas teatro meno vadovei Nomedai Šatkauskienei.
Kultūra | 3 MIN.
1
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos medikų pagalbos prireikia ir ypač retomis ligomis sergantiems vaikams. Reta genetinė liga Alfa-manozidozė diagnozuojama tretinio lygio ligoninėse, tačiau Šiaulių apskrityje gyvenančių vaikų gydymą galima tęsti ir Moters ir vaiko klinikoje. „Anksčiau galėjo būti taikomas tik simptominis gydymas, o dabar jau taikoma pakaitinė fermentų terapija“, – sako vaikų ligų gydytoja Julija Aleksandrovičienė apie gydymo galimybę, kuri padeda ne tik geriau augti, bet ir kuo ilgiau išlikti socialiai nepriklausomiems.
Sveikata | 5 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
„Infostudijoje“ svečiavosi šiaudinių sodų rišėja, muzikė, pedagogė Marija Žibūdienė. Autorei sodų rišimas tarsi „liga“. Kada ir kaip ja užsikrėtė, apie buvusias ir būsimas parodas, naują kūrybos aistrą ir kalbėjomės laidoje.
Kultūra | 3 MIN.
0
Radviliškio rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo komisija siūlo Radviliškyje įamžinti iškilaus kraštiečio, Radviliškio miesto Garbės piliečio, vieno žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių Vytauto Tomkaus atminimą. Sprendimas priimtas sausio 29 dieną vykusiame komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo rajono Tarybos narė Laima Škėmienė.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Kartais užtenka vieno vakaro, kad suprastum: svetainė yra graži, jauki… ir visiškai netinkama darbui. Vieną minutę bandai atsakyti į laiškus, kitą jau pagauni save žiūrintį į televizorių, klausantį virtuvės garsų ar tiesiog „trumpam“ prisėdusį ant sofos. Būtent tada atsiranda mintis apie pertvarą. Ne dėl vaizdo, o dėl galvos ramybės. Ir čia svarbus niuansas: kambario pertvaros gali būti labai skirtingos. Vienos padeda susikaupti, kitos tik sukuria gražią dekoraciją, kuri realiai nieko nekeičia.
Namai | 4 MIN.
0
Ar kada susimąstėte, kodėl jūsų išmanusis telefonas ar nešiojamasis kompiuteris pradeda strigti vos pasibaigus garantiniam laikotarpiui? Dažnai kaltiname gamintojus dėl „suplanuoto senėjimo“, tačiau tiesa neretai slypi kur kas arčiau – mūsų kasdienėje rutinoje. Mes esame linkę rūpintis nauju daiktu tik pirmąsias savaites, o vėliau įsijungia rutina. Būtent tie maži, veiksmai, kurių net nefiksuojame, lėtai, bet užtikrintai trumpina prietaisų gyvavimo laiką. Tai klaidos, kurios kainuoja brangiausiai, nors atrodo visiškai nekaltos.
Namai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Televizijos laidų vedėjos ir prodiuserės Vaidos Poderytės-Bernatavičės kasdienybė atrodo visai ne taip, kaip gali pasirodyti žiūrovui, matančiam ją tik televizijos ekrane. Už eterio slypi ne tik kūrybiniai sprendimai, bet ir nuolatinis planavimas, skirtingi projektai, ilgos filmavimo dienos, logistika ir darbas su didelėmis komandomis. Būtent dėl šios priežasties jos santykis su namais ir aplinka, kurioje vyksta darbas, leidžia išlaikyti ritmą ir neperdegti.
Veidai | 5 MIN.
0
Nuo meilės muzikai iki dėl jos gimusių santykių – būtent tokiems atviriems pokalbiams pakvies šio trečiadienio TV3 žiniasklaidos grupės laida „Gero vakaro šou“. Čia apsilankys ne tik du M.A.M.A. muzikos apdovanojimų ceremonijos vedėjai, bet ir dvi nuo muzikos neatskiriamos poros: Violeta ir Vilius Tarasovai bei Jonas Sakalauskas ir Emilija Finagėjevaitė.
Veidai | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Kiekvienas žmogus turi „šviesiąją“ pusę – tą, kurią rodo pasauliui, ir šešėlinę – paslėptą, slopinamą, kartais maskuojamą net nuo savęs.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Gyvenant įtemptu ritmu vis dažniau ieškome paprastų, natūralių būdų sugrįžti į vidinę tylą. Ramybės ritualai namuose tampa ne tik vakaro tradicija, bet ir nedidelėmis kasdienėmis pertraukomis nuo aplinkinio triukšmo. Jie padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, susigrąžinti lengvumą ir aiškumą. Nereikia sudėtingų praktikų ar brangių sprendimų – kartais užtenka minutės su šilta arbata, lėto kvėpavimo ar jaukaus kampelio, sukurtо tik sau. Būtent tokios mažos akimirkos ir tampa tikraisiais kasdienės ramybės šaltiniais.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Kiekvienas žmogus turi „šviesiąją“ pusę – tą, kurią rodo pasauliui, ir šešėlinę – paslėptą, slopinamą, kartais maskuojamą net nuo savęs.
Horoskopai | 3 MIN.
0
Vasario dvyliktoji – 43-ioji metų diena (ketvirtoji 7-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 323 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Kiaulienos sprandinė – viena sultingiausių ir universaliausių kiaulienos dalių, vertinta istorinėje ir dabartinėje mūsų šalies virtuvėje. Artėjant Gavėniai ir žiemos pabaigai, ši vidutinio riebumo mėsa gali tapti puikiu pasirinkimu visai šeimai norint pasisemti energijos iš sočių, bet nebrangiai paruošiamų patiekalų. Skirtingų valgių su sprandine receptus, panaudojant namuose ir taip dažnai turimus ingredientus, siūlo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarinių idėjų partneris Aivaras Prokša.
Virtuvė | 5 MIN.
0
Daugeliui iš mūsų desertas yra neatsiejamas dienos ritualas, suteikiantis jaukumo po pietų ar vakarienės. Vis dėlto naujų metų pradžia dažnam tampa impulsu ieškoti lengvumo, geresnės savijautos ir sveikesnių desertų alternatyvų. Pavyzdžiui, riebius ir sunkius saldumynus pakeisti lengvesnėmis, augalinėmis alternatyvomis. Tokie pasirinkimai neretai džiugina ne tik organizmą, bet ir piniginę – tai primena ir žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ iniciatyva „Augalausis“, kviečianti visą mėnesį į savo mitybą įtraukti daugiau augalinių produktų bei siūlo išbandyti sveikesnių desertų variantus.
Virtuvė | 5 MIN.
0