Ant „Dakar Classic“ podiumo: K. Raišys ir I. Daunoravičius parveš Dakaro nugalėtojų simbolį – beduino statulėlę

Po 12 etapų, daugiau nei 7 tūkstančių kilometrų Saudo Arabijos dykynėmis, kopomis ir akmenynais „Dakar Classic“ dalyviai pasiekė finišą. Šioje kategorijoje dalyvavęs lietuvių „Ovoko Racing“ ekipažas su seniausiu „Defender“ automobiliu iškovojo 3 vietą absoliučioje įskaitoje ir į gimtinę parveš Dakaro nugalėtojų simbolį – beduino statulėlę.

Nelengvas kelias – saldi pergalė

„Aš negaliu patikėti, neturiu žodžių. Mums startas Dakare atrodė kaip didžiausia pergalė, tuomet kiekvienos dienos finišas buvo kaip didelis laimėjimas, o tokio rezultato nė sapnuoti negalėjau“, – euforijos apimtas džiaugėsi lenktynininkas Karolis Raišys.

„Ovoko Racing“

Jis kartu su Ignu Daunoravičiumi įveikė Dakaro ralį su per mažiau nei mėnesį paruoštu 1978 metų gamybos „Defender“ senoliu neturėdami jokio techninio palaikymo: atsargines dalis ir miegmaišius sumetę į varžovų sunkvežimį. Dienomis važiavo, naktimis patys remontavosi, ekipažas sako, kad vidutiniškai miegodavo po 4 valandas. Karolis juokavo, kad ilgiau 5 valandų pamiegoti nepavyksta, nes per tiek laiko išsileidžia oras iš jo čiužinio palapinėje.

„Ovoko Racing“ ekipažo sėkmės paslaptis – stabilumas, ir stebėtinas 47 metų amžiaus sulaukusio „Land Rover 109 Station Wagon“ automobilio patikimumas. Ekipažas kiekvieną dieną finišą pasiekdavo aplink lyderių dešimtuką, 2 kartus etapus finišavo 3-ioje pozicijoje. Tačiau kol varžovai klimpo smėlyje, klaidžiojo dykumose ir gedo, lietuviai stabiliai kilo į viršų, kol likus 2 etapas iki languotos vėliavos atsidūrė lyderių trejetuke.

„Ovoko Racing“

Paskutinėmis dienomis – didžiulė įtampa

„Nors mums lenktyniauti buvo smagu, atsidūrus 3-ioje pozicijoje pradėjome visko bijoti. Mes nė nesvajojome apie tokį rezultatą, tad labai norėjosi jį išlaikyti, o tą padaryti „tuščiajame ketvirtyje“ itin sudėtinga, nes čia esantis smėlis labai klampus, navigacija – sudėtinga“, – nuogąstavimais dalinosi K. Raišys.

Tačiau „Ovoko Racing“ ekipažo pagailėjo orai: priešpaskutiniame etape organizatoriai atidėjo startą dėl didelio rūko, kurio metu negali į orą kilti saugumą užtikrinantys sraigtasparniai. Vėlyvas startas reiškė ir sutrumpintą trasą. Čia sportininkai pavijo 4-oje vietoje už jų esantį lenkų ekipažą su „Porsche“ ir nusprendė sekti, nelenkti.

„Kai kur net piktybiškai kartojome jų klaidas, nes nenorėjome išlysti iš vėžių. Smėlis čia labai nenuspėjamas: vienoje vietoje pravažiuoji, o kitur, pakreipi ratą pusmetrį į šoną ir klimpsti. Tai nusprendėme važiuoti taip, kaip jie, kad jeigu klimpsime, tai abu“, – taktiką paaiškino talentą naviguoti šiame Dakare parodęs I. Daunoravičius.

Lietuva be Beduino neliks

Vis tik lietuviai niekur neužklimpo. Apskritai, Dakare nei karto nebuvo išsitraukę kastuvo, ir net su techniškai labai primityvia lingine važiuokle jie įveikė visas kopas: „Defender“ ikona ne iš pasakos sukurta. Paskutinė diena buvo simbolinė: „Ovoko Racing“ ekipažas nepadarė klaidų, ir išlaikė turimą trečią vietą bendroje įskaitoje.

Pirmoji vieta atiteko praėjusių metų nugalėtojams ispanams Carlos Santaolalla Mila ir Jan Rosa i Vina, važiavusiems „Toyota HDJ80“ modeliu. Jie surinko 586 baudos taškus. Antroje vietoje – vėlgi praėjusių metų rezultatą pakartoję italai Lorenzo Traglio ir Rudy Briani su „Nissan Terrano

Pick-up“, nuo lyderių atsilikę 31 tašku. Trečią vietą iškovoję naujokai lietuviai surinko 980 taškų. Iš viso varžybas baigė 80 klasikinėmis transporto priemonėmis važiavusių ekipažų.

„Dakar Classic“ varžybose yra ne vienas apdovanojimas. K. Raišys ir I. Daunoravičius laimėjo tarp naujokų, jie buvo geriausi tarp pačių seniausių automobilių, tačiau svarbiausia – jie iškovojo 3 vietą bendroje įskaitoje, dėl ko stos ant nugalėtojų podiumo ir vieninteliai į Lietuvą iš 2025 metų Dakaro parveš sunkiausio pasaulyje maratono nugalėtojų simbolį – Beduino statulėlę.