Važinėjant Argentinoje supranti, kodėl čia mėgstami visureigiai

Dakaro ralis kone kasmet aplanko Argentiną, o ir šiemet čia vyko daugiau nei trečdalis viso maratono. Kartu su dalyviais į Argentiną atkeliavo ir projekto #iGo2Dakar komanda bei per trumpą laiką spėjo įsitikinti įvairiais šios šalies ypatumais. O kai kurie jų – labai neįprasti.

Eismas tvarkingesnis nei Peru

„Argentinoje esame ilgiau nei kitose Dakaro valstybėse, tad ir įspūdžių daugiausia. Pirmas niuansas – internetas, čia jį rasti nelengva. Pervažiavus iš Bolivijos, dvi dienas net telefono ryšį retai turėjome. Karštis taip pat mums neįprastas – kuo arčiau jūros lygio leidžiamės, tuo šilčiau. Atvykus į Dakaro finišo vietą Kordobą termometras vietomis rodė 40 laipsnių“, – pasakojo vienas projekto #iGo2Dakar dalyvių Mindaugas Plukys.

Jie keliauja automobiliu, tad jau neblogai susipažino su šalies transporto infrastruktūra, automobilių parku bei vairuotojų įpročiais. Čia jie – geresni nei Peru, bent jau iš pirmo žvilgsnio.

„Nežinau, kaip yra Buenos Airėse, Argentinos sostinėje, tačiau Kodroboje ar Saltoje – didesniuose mūsų lankytuose miestuose – eismas palyginti tvarkingas. Vairuotojai mandagesni, nesistengia žūtbūt būti pirmi ir greičiausi, netgi posūkių signalus dažnai rodo. Iki Europos eismo kultūroje dar daug trūksta, tačiau ir su Peru sostine Lima, į kurią atvykome pradžioje, nepalyginsi“, – prisimena M. Plukys.

Jis stebisi vietos kelių kokybe: yra nemažai idealiai lygių vietų su subraižytomis linijomis tarsi Vokietijoje ar Ispanijoje, tačiau netrūksta ir tokių „asfaltuotų“ ruožų, į kuriuos be visureigio lįsti nesinorėtų.

Stebina įpročiai

Vietos gyventojai vairuodami turi ne vieną įprotį, kurie lietuviams – neįprasti. Pavyzdžiui, tamsiu paros metu vienas su kitu prasilenkiantys vairuotojai keliskart pamirksi tolimosiomis šviesomis. Tokiu ženklu jie nenori įspėti apie už kampo laukiančius policijos pareigūnus, o patikrina priešinga kryptimi važiuojančio žmogaus budrumą. Jeigu jis pamirksi ilgosiomis šviesomis atgal, tuomet viskas gerai – nemiega. Tačiau jeigu nei akimirkai neįjungia tolimųjų šviesų, gali būti, kad yra užsnūdęs – tuomet pirmasis vairuotojas ims važiuoti atsargiau, galbūt sumažins greitį ar net pasitrauks į kelkraštį.

Automobilių parkas Argentinoje yra labai įvairus. Netrūksta naujų modelių, tačiau daugybė ir tokių, kurie nepanašūs į galinčius nuvažiuoti dar bent 100 kilometrų: jie surūdiję, apdaužyti ir be kokių nors detalių. Nemažai tokių – klasikiniai kupė ar pikapai.

„Argentinoje tik prieš kelerius metus buvo įvesta techninė apžiūra, bet ji, kaip teigė vietiniai, yra tik simbolinė. Čia daug automobilių, kurių išmetimo sistemos kiauros, jie nudažyti skirtingomis spalvomis, neturi žibinto ar kitos svarbios detalės, tačiau kažkokiais būdais praeina technikinę. Panašu, kad argentiniečiai vadovaujasi posakiu – jeigu važiuoja, tai mašinai viskas gerai“, – juokavo projekto #iGo2Dakar dalyvis.