Angle down Atgal

Profesoriui meno kalba sekasi geriausiai

Prof. dr. Remigijus Venckus   yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. R. Venckus kuria fotografijos meną. Surengė daugybę autorinių parodų Lietuvoje ir  užsienyje. Yra  mokslo straipsnių, mokslo pranešimų, skaitytų tarptautinėse ir šalies mokslo konferencijose autorius. Lietuvoje R. Venckus yra žinomas kaip medijų kultūros ir meno kritikas, recenzuojantis šiuolaikinio meno parodas ir rašantis apie tapybą, fotografiją ir medijas. Jo recenzijose pristatomos parodos, vykstančios ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, JAV ir kitose šalyse. R. Venckus yra parašęs šimtus  kritinių straipsnių apie meną ir kultūrą.

Remigijus Venckus sako kalbąs keturiomis kalbomis – lietuvių jo gimtoji, rusų, anglų ir meno. Ir prisipažįsta, kad  meno kūrybos kalba jam labiausiai sekasi.  Lankiausi kai kuriose Remigijaus fotografijų parodose, seku jo pasiekimus. Vartydama senus „Vienybės“ komplektus radau prieš porą dešimtmečių atspausdintą mano fotografuoto liūdnoko veido moksleivio  nuotrauką. Tada kalbėjomės  apie šį bei tą. Tas atradimas  ir paakino pakalbinti  dabar jau žinomą menininką ir profesorių.  Pamėginusi grįžti laiku atgal, priverčiau Remigijų prisiminti išgyvenimus ir patirtis, kurie ne visi buvo džiaugsmingi. Tačiau tikiu, kad apie tai kalbėti verta, kad tai gali padėti kitiems, panašiai besijaučiantiems mokykloje, Remigijaus pavyzdys gali padėti nepasiduoti, tikėti savimi ir siekti.

Kaip turėčiau pristatyti Remigijų Venckų?

Likimas man padovanojo daug vaidmenų, jei labai išsamiai bandyčiau prisistatyti, tikėtina skaitytojams sukelčiau nuobodulį. Vis tik pabandysiu atsakyti į Jūsų klausimą. Esu Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius. 2014 m. apgyniau humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, tad esu meno kritikas ir medijų menininkas, dažniausiai kuriantis eksperimentinę fotografiją, kiek rečiau – videomeno kūrinius. Daug kas mane pažįsta iš mano rengiamų meno kritikos straipsnių apie šiuolaikinį meną ir provokuojančių fotografijos parodų. Studentai dažniausiai kreipiasi mane vadindami dėstytoju. Nors jau ne pirmus metus esu meno srities profesorius, tačiau man labiausiai nepatinka, kai į mane kreipiasi akcentuodami akademinį vardą profesorius.

Sukame laiką atgal, į mokyklinius metus praleistus Ventoje. Kas įstrigo,  kokie žmonės, vienaip ar kitaip paveikę pasirinkimus, įsirėžė atmintin?

Nežinau, ar mano nuoširdus atsakymas į jūsų klausimą bus labai malonus skaityti. Aš esu gimęs Šiauliuose ir savo kilmę visada sieju su šiuo miestu, kurio priemiestyje gyvenę mano seneliai man suteikdavo puikiais sąlygas pas juos lankytis ir leisti ilgas vasaras bei kone kiekvieną savaitgalį mėgautis priemiesčio gamta. Tad ir kilmės nesieju su Akmenės rajonu, man Venta buvo laikina gyvenimo stotelė. Ten gyveno mano tėvai, ir dabar tebegyvena mama. Paeglesių kaime, esančiame šalia Ventos, gyveno ir mano tėvo mama.

Visas Lilijos Smalakienės pasikalbėjimas su Remigijumi Venckumi trečiadienio, balandžio 21 d., VIENYBĖJE.

 

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite