Angle down Atgal

Profesionalai jau 10 metų moko Lietuvos vaikus saugaus elgesio vandenyje

Nors šiltasis sezonas Lietuvoje vidutiniškai tetrunka apie tris mėnesius, vien pernai, Higienos instituto išankstiniais duomenimis, šalyje nuskendo 149 žmonės, o per 2010-2017 metus vanduo pasiglemžė 122 gyvybes. Atsitiktiniai paskendimai yra antra pagal dažnumą (po žūčių transporto įvykiuose) vaikų iki 14 metų išorinių mirties priežasčių. Neretai šių mirčių buvo galima išvengti, jeigu aukos būtų turėjusios bent bazinius plaukimo įgūdžius.

VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) informacijos ir paslaugų biuras organizuoja ir koordinuoja vaikų mokymo plaukti projektus nuo pat 2009 metų. Kasmet vis daugiau Lietuvos vaikų dalyvauja projekte „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kuriame jie ne tik išmoksta plaukti, bet ir atsargumo tiek būdami prie vandens, tiek vandenyje.

LPF viceprezidentė, Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo mokslo katedros docentė dr. Ilona Judita Zuozienė mano, kad jau 10 metų besitęsiantys vaikų mokymo plaukti projektų sėkmė slypi pačioje jų misijoje - išmokyti vaikus gyvybiškai svarbaus įgūdžio, pastebėti plaukimui gabius vaikus ir užpildyti baseinus rytinėmis valandomis, kuomet jie būna pustuščiai.

„Aš galvoju, kad sėkmė yra pačios idėjos. Jinai yra pažangi, reikalinga ir labai naudinga. Kitas dalykas - mums pavyko suderinti mokyklos darbą su plaukimo trenerių darbu, t. y. jį apjungti, nes, kaip rodo patirtis, gerai išmokyti plaukti gali specialistai - plaukimo treneriai. Kita vertus, situacija yra tokia, kad pačios mokyklos savo baseinų ir plaukimo mokytojų turi tikrai nedaug, jeigu pasižiūrėtume per visą Lietuvą. Sujungus mokyklų ir baseinų infrastruktūras, mums pavyko padaryti tikrai gerą projektą“, - sakė doc. dr. I. Zuozienė.

Prie projekto sėkmės, pasak doc. dr. I. Zuozienės, taip pat prisideda ir nuolatinė vykstančio proceso analizė: „Nusistatėm tikslus, kuriuos vaikai gali pasiekti. Nuolat vyksta trenerių mokymai, per kuriuos jie gali ne tik perimti šiuolaikinę užsienio patirtį, bet ir dalintis gerosiomis patirtimis tarpusavyje. Savivaldybių prisidėjimas ir pinigų skyrimas vaikų pavėžėjimui, be jokios abejonės, yra taip pat viena iš projekto sėkmių. Kai kalbinam tėvelius, tai jie, be abejo, džiaugiasi, kad plaukimo pamokų grafikas yra derinamas su mokinių užimtumu mokykloje. Mokinių tėvai atpalaiduojami nuo laiko ir finansinės naštos. Kita vertus, kada tėvai užimti darbe, vaikai aktyviai leidžia laiką baseinuose“.

Praėjusių metų pabaigoje Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) už sėkmingą bendradarbiavimą įgyvendinant Vaikų mokymo plaukti programą įteikė padėkas LPF komandai - Aistei Radvilavičiūtei, Ilonai Juditai Zuozienei ir Ignui Vaičaičiui.

LSU Treniravimo mokslo katedros docentė dr. Valentina Skyrienė taip pat džiaugėsi, kad vis daugiau mokyklų antrokų turi galimybę išmokti plaukti.

„Labai džiaugiamės, kad šis projektas grįžo į mokyklas, nes dar sovietmečiu dalis kūno kultūros pamokų buvo vykdoma būtent baseine. Vėliau šios pamokos buvo dingusios ir vyko epizodiškai. 2007 metais Kūno kultūros ir sporto departamento, LSU ir LPF specialistai pradėjo aktyviai veikti dėl to, kad visi šalies vaikai turėtų galimybę mokytis plaukti ir įgyti gyvybiškai svarbų įgūdį. Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos“ (2008 m. spalio 22 d. Nr. 1094) buvo pirmas žingsnis link visuotino vaikų mokymo plaukti. Visgi, čia ne tik kažkoks įprastas įgūdis, čia yra gyvybės klausimas, skendimų prevencijos klausimas“, - pabrėžė doc. dr. V. Skyrienė.

Pasak LPF viceprezidentės, vidutiniškai net 90 proc. projekte dalyvaujančių klasių mokinių ateina į baseiną ir pasiekia 1 ir 2 gebėjimų lygį (t. y. aukščiausi vertinimai gebėjimų lentelėje). Tą įrodo ir pastovus, geras lankomumas, profesionalus plaukimo trenerių ir instruktorių darbas.

„Vaiko 7-8-i gyvenimo metai - puikus amžius ugdyti jo motorinius gebėjimus. Tai yra pradinis mokyklinis amžius, kuomet vaikai imlūs viskam. Jų neriboja kažkokie kompleksai ir baimės. Plaukimo įgūdžių mokymas yra ta veikla, kur vaikai ne tik įgyja plaukimo pradžiamokslį, susipažįsta su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis, bet ir fiziškai aktyviai sportuoja“, - pridūrė doc. dr. I. Zuozienė.

Kad vasara būtų saugi, rekomenduojama įsidėmėti keletą patarimų, padėsiančių išlikti sveikiems leidžiant laiką vandens telkiniuose ir prie jų:

13 saugių žingsnių:

1. Nesimaudykite vandens telkiniuose vieni;

2. Neikite į vandenį ką tik pavalgę;

3. Neikite į vandenį, kai esate pavargę arba labai sušilę;

4. Nesimaudykite draudžiamose vietose;

5. Neplaukite link laisvai plūduriuojančių daiktų;

6. Nebūkite vandenyje ilgai, nesušalkite;

7. Negalima plaukti į jūrą;

8. Plaukite netoli ir lygiagrečiai krantui;

9. Laikykitės gelbėtojų nurodymų;

10. Niekada nenaudokite oro čiužinių;

11. Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius ženklus paplūdimyje;

12. Vandenyje būkite atidūs ir dėmesingi sau bei kitiems;

13. Vadovaukitės plaukimo reikmenų ir įrangos instrukcijomis.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite